"Lietuviškieji slapyvardžiai": išvados ir problemos

LTSlapyvardžių atskleidimas turi didžiulės reikšmės ne tik bibliografijai, bet ir kultūros istorijai, mokslui, šalies visuomeninio politinio gyvenimo pažinimui, kai kurių asmenybių įnašo į paminėtas sritis nustatymui. Straipsnyje analizuojama slapyvardžių atsiradimo priežastys, apžvelgiama jų identifikavimo ir publikavimo istorija. Pirmasis šį uždavinį nuosekliai ėmėsi įgyvendinti Vaclovas Biržiška "Lietuvių bibliografijos" tomuose, aprėpiančiuose lietuviškąją spaudą iki 1910 metų, bei specialiame leidinyje "Lietuviškieji slapyvardžiai ir slapyraidės" (Kaunas, 1943), registruojančiame slapyvardžius iki 1914 m. Šio darbo tesėjais laikomi tuometinių Knygų rūmų direktorius Antanas Ulpis ir Periodinių leidinių retrospektyviosios bibliografijos skyriaus vedėjas Antanas Ruzgas, kurių sukauptos gausios kartotekos yra ypač svarbus slapyvardžių tyrinėjimų šaltinis. Deja, A. Ruzgo žadėto ikitarybinės, o vėliau - ir tarybinės spaudos slapyvardžių žodynų iki nepriklausomybės taip ir nepavyko išleisti. 1992 m. Lietuvos nacionalinės bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centras pradėjo kaupti kompiuterinę slapyvardžių duomenų bazę ir jos pagrindu atskirais tomais leisti medžiagą lietuviškųjų slapyvardžių sąvadui. Straipsnyje aptariami "Lietuviškųjų slapyvardžių" sąvado šaltiniai, žodyno turinys, pateikiama slapyvardžių charakteristika, analizuojamos jų atsiradimo bei naudojimo šiuolaikiniuose raštuose priežastys.

ENRevealing of pseudonyms has considerable significance not only for bibliography, but also for the history of culture, science, cognition of the country’s social and political life and identification of the contribution of certain personalities into the said areas. The paper analyses the reasons for the appearance of pseudonyms and gives an overview of the history of their identification and publication. Vaclovas Biržiška was the first to consistently implement this objective in the volumes of “Lietuvių bibliografija” [Lithuanian Bibliography] covering Lithuanian printing before 1910 and in a special publication “Lietuviškieji slapyvardžiai ir slapyraidės” [Lithuanian Pseudonyms and Cryptonyms] (Kaunas, 1943) which registers pseudonyms before 1914. The work was continued by Antanas Ulpis, Director of the then Chamber of Books, and Antanas Ruzga, Head of Periodicals Retrospective Bibliography Department. Their accumulated numerous card files are a particularly important source of investigation of pseudonyms. However, the dictionaries of pseudonyms of pre-Soviet and Soviet printing, promised by Ruzgas, were not published before regaining independence. In 1992, the Bibliography and Book Science Centre of the National Library of Lithuania started accumulating a computer pseudonym database and use it as a basis for publishing the material of the compendium of Lithuanian pseudonyms in individual volumes. The paper discusses the sources of the compendium of “Lithuanian Pseudonyms” and the dictionary content, presents the characteristics of pseudonyms, analyses the reasons for their appearance and use in contemporary writings.