Narrative re-visions of the novel of awakening in: Margaret Atwood's "The Edible Woman" and Renata Serelyte's "Stars of the Ice Age"

LTStraipsnyje aptariama tapsmo romano (bildungsroman) narratyvinė išraiška Margaret Atwood romane „The Edible Woman” ir Renatos Šerelytės romane „Ledynmečio žvaigždės”. Šie romanai nagrinėjami per pabudimo romano teorinį modelį, kuris traktuojamas kaip tapsmo romano revidavimo forma. Abiejuose nagrinėjamuose romanuose galima įžvelgti su tampsmo romanu siejamas siužetines apraiškas bei naratyvinius elementus. Remiantis tapsmo romaną reviduojančia kritika pabrėžiama, kad klasikiniame tapsmo romane išryškėja ne tik idealistinis požiūris į tapatybės tobulėjimą, bet ir tikėjimas skatinamąja bei globėjiška visuomenės galia charakterio kaitai. (Post)modernistiniame romane idealistinį požiūrį dažnai pakeičia kritinis žvilgsnis į žmogaus ir visuomenės santykį. Pabudimo romanas reviduoja tapsmo romane implikuojamas normatyvines tapatybės realizavimo trajektorijas ir taip pat kritikuoja naratyvinėje struktūroje įkūnytą ideologiją. Atkreipiamas dėmesys, kad pabudimo romano pavadinimas siejamas su realizmo ir modernizmo laikotarpių sandūroje parašytu amerikiečių autorės Kate Chopin romanu „The Awakening” („Pabudimas”), kuriame išryškinami moters tapatybės realizavimo savitumai visuomenėje, kurios ideologiją formuoja patriarchalinės nuostatos. Šiuo požiūriu Atwood ir Šerelytės romanų lyginimas atskleidžia šiuos romanus vienijančius tematinius bei naratologinius panašumus bei leidžia įvertinti skirtingo sociokultūrinio konteksto įtaką tapsmo atskleidimo trajektorijoms naratologinėje plotmėje, kuri, įvertinant joje slypinčias revidavimo apraiškas, apibūdinama kaip pabudimo romanas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Romanas; Moterų literatūra; Tapatybė; Novel; Women literature; Renata Šerelytė; Identity.

ENThe decision-making process in governments is examined and the role of a number of factors which appear to account for the characteristics of this process is discussed. The object of this article are governments of Lithuania acting during 1990-2000. The analysis concentrates in particular on whether decisions tend to be taken collectively, partially collectively or hierarchically and on the extent to which the decision-making model tends to be monocratic, collective, ministerial or bureaucratic. The basic source of information was the interviews with ministers who have served in different cabinets. The unit of analysis was an individual cabinet. A cabinet was defined by three criteria: those of the same prime minister continuously in office, of the same party or parties in government, and of the same legislative period. [From the publication]