Modernizmo ir postmodernizmo žaismas elitinio ir masinio žiūrovo akivaizdoje

LTStraipsnyje analizuojami modernizmo ir postmodernizmo bruožai 1966-1997 m. lietuvių teatre. Modernios ir postmodernios teatro poetikos kaita siejama su kintančia politine ir visuomenine teatro situacija, kurią veikė komunistinis režimas ir kultūriniai bei socialiniai pokyčiai po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. Režisierių Juozo Miltinio, Jono Vaitkaus, Jono Jurašo modernistinė XX a. 7-9 dešimtmečių laikysena siejama su misionieriškais teatro uždaviniais, opozicija socialistinei meno ideologijai ir naujų režisūrinio pasisakymo formų sklaida. J. Miltinio spektaklis "Lauke, už durų" (1966) įvardijamas kaip egzistencializmo ir ekspresionizmo pavyzdys lietuvių scenoje. Analizuojant 1990-1997 m. J. Vaitkaus ir Oskaro Koršunovo spektaklius įvertinama jų tranzitinė - nuo modernizmo prie postmodernizmo - situacija, kurią atspindėjo ne tik meninių raiškos priemonių, bet ir teatro uždavinių kaita. Akcentuojamas 10 dešimtmečio lietuvių teatro postmodernus - vertybių perkainojimo, idealistinių pažiūrų desakralizacijos, istorinio palikimo demitologizacijos - būvis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Teatras; Spektaklis; Modernizmas; Postmodernizmas; žiūrovas; Theatre; Performance; Modernism; Postmodernism; Spectator.

ENThe article analyzes the traits of modernism and postmodernism in Lithuanian theatre in 1966-1997. The development of the modern and postmodern theatre poetics is related with the changing political and social situation in theatre, which was influenced by the Communist regime and the cultural and social changes upon the reinstatement of the independence of Lithuania. The modernist stance of directors Juozas Miltinis, Jonas Vaitkus and Jonas Jurašas in the sixties – eighties of the 20th century is related with the missionary tasks of the theatre, the opposition to the Socialist art ideology and the dissemination of the new forms of expression. J. Miltinis’s play "Lauke, Už Durų" (1966) is considered an example of existentialism and expressionism in Lithuanian theatre. When analyzing the plays by J. Vaitkus and Oskaras Koršunovas of 1990 – 1997 their transitional situation– from modernism to postmodernism is evaluated, reflected by the change in both artistic expression tools and the tasks of the theatre. The postmodern state of Lithuanian theatre of the nineties, i. e. the reappraisal of values, desacralization of the idealistic worldview and demythologization of the historic heritage is emphasized.