Levas Vladimirovas: gyvenimas ir darbai
LTStraipsnyje analizuojamas vieno žymiausių XX a. Lietuvos knygotyros ir bibliotekininkystės specialistų, mokslininkų ir pedagogų - Levo Vladimirovo gyvenimas ir darbai. Levo Vladimirovo bibliotekininko kelias prasidėjo 1923 - 1924 m. Šiauliuose dirbant bibliotekos - skaityklos, kurią įkūrė jo motina, talkininku. Vėliau dirbo Vilniaus universitete ir jo bibliotekoje, buvo Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) direktorius. Jo vadovavimo metu JTO bibliotekoje buvo pradėta vykdyti dokumentinės informacijos kompiuterizavimo programa, kuri per kelerius metus sėkmingai išplėtota. Įvairios automatizavimo ir mechanizavimo naujovės taipogi buvo diegiamos, tačiau vienu svarbiausių L. Vladimirovo nuopelnu JTO bibliotekoje yra laikomas JTO dokumentų depozitinių bibliotekų plėtimas. Tokį bibliotekos statusą, dėka Levo Vladimirovo, įgijo ir Vilniaus universiteto biblioteka. Įvairiuose leidiniuose yra nemažai išspausdintų Levo Vladimirovo straipsnių, kuriuose jis su kolegomis dalijasi darbo patirtimi tarptautinėse organizacijose ir užsienio bibliotekose. L. Vladimirovas daugiausiai domėjosi JAV bibliotekomis ir apskritai tos šalies bibliotekininkyste. Savo knygose kėlė bibliotekininkystės problemas, plėtė bibliotekininkų akiratį siekiant atsikratyti provincialumo ir uždarumo, didelis dėmesys skiriamas pačiai knygai, pasaulinei knygos istorijai. Levas Vladimirovas laikomas bibliotekininkystės aukštojo mokslo kūrėju, kuriam buvo pavesta 1949 m. sudaryti programas ir mokymo planus, parinkti dėstytojus ir kuruoti šią specialybę.Reikšminiai žodžiai: Asmenybė; Knygos istorikas; Bibliotekininkas; Mokslininkas; Vilniaus universiteto biblioteka; Bibliotekos; Knygos istorija; Personality; Book researcher; Librarian; Scientist; Vilnius University library; Libraries; Book history.
ENThe article analyzes the life and works of Levas Vladimirovas, one of the most well-known Lithuanian librarianship specialists, scholars and pedagogues of the 20th century. Levas Vladimirovas’s path of a librarian started in 1923 - 1924 in Šiauliai when he worked as an assistant in the library – reading-room, founded by his mother. Later he worked at Vilnius University and its library and was the Director of the Library of the United Nations Organization (UNO). During the time of his management the document information computerization programme was commenced to be implemented in the UNO Library, which was successfully developed in several years. Different automation and mechanization innovations were also implemented, however among the most important L. Vladimirovas’s merits in the UNO library is the expansion of the UNO documents deposit libraries. The said status was acquired by the library of Vilnius University thanks to Levas Vladimirovas. Different publications contain a good deal of printed reminiscences of Levas Vladimirovas, in which he and his colleagues share their experience in working in international organizations and foreign libraries. L. Vladimirovas was mostly interested in the US libraries and the librarianship in the USA. In his books he raised the librarianship related problems, made attempts to expand librarians’ horizons in order for them to let go of their provinciality and closed-mindnessness and dedicated great attention to the book itself and the global book history. Levas Vladimirovas is considered a creator of the higher education in librarianship, in 1949 he was assigned the task to draw the programmes and educational plans, select teachers and guide the speciality.
