Naujas žvilgsnis vienuolijų meno tyrinėjimuose

LTRecenzija skirta aptarti menotyrininkės Tojanos Račiūnaitės studijai apie basųjų karmelitų dailės, šventųjų gerbimo, vienuoliškos kasdienybės tradicijas. Tokia studija Lietuvos istoriografijoje - pakankamai nauja. Studijoje galime rasti įvairius aptarimus: nuo barokinės architektūros, iki Sekminių "dvaselių" - pačių vienuolių dekoratyvinių karpinių. Šiuo metu akivaizdu, kad šalia Jėzaus Draugijos tyrinėjimų basieji karmelitai tampa "labiausiai pažįstami" Lietuvos istoriografijoje. Meninių paminklų analizės pagalba knygos autorė siekia atkurti vienuolijos meninę ir dvasinę sąmonę bei jos raišką. Daug dėmesio skiriama vienuoliško gyvenimo nuostatams ir gyvensenos atspindžiams šaltiniuose. Ko gero, Lietuvos istoriografijoje apskritai pirmą kartą taip plačiai, kruopščiai ir smulkiai aptariamas vienuoliškas gyvenimas. Autorė aptaria ne tik išlikusius basiesiems karmelitams specifiškus paveldo paminklus, likusius buvusiuose basųjų karmelitų vienuolynuose, bet ir išvežtus ar iškeltus kitur. Studijoje neretai stengiamasi ne tik nustatyti atskirų paminklų sukūrimo laiką, bet ir nustatyti jų pirmavaizdžius. Recenzijoje išsakytos kritinės pastabos nekeičia nuomonės iš esmės. Nardymas po religinės sąmonės gelmes - visiškai naujas reiškinys Lietuvos istoriografijoje.

ENThe review is dedicated to discussion of art critic Tojana Račiūnaitė’s study of the traditions of the art, worshipping of saints and everyday life of the Discalced Carmelites. The type of study is rather new in Lithuanian historiography. One can find different discussions in the study: from the Baroque architecture to the Whit Sunday figurines, i. e. the decorative figurines, made by the monks. At present it is obvious that, together with the studies of the Society of Jesus, the Discalced Carmelites become the most well-known in Lithuanian historiography. With the help of analysis of the said monuments, the author of the book strives for recreation of the artistic and spiritual consciousness of the monkhood and its expression. Significant attention is dedicated to the reflections of the monkhood life in the sources. Such broad, comprehensive and detailed discussion of monkhood life is most likely the first ever in Lithuanian historiography. The author discusses both the specific monuments of the heritage of the Discalced Carmelites, which remain in the former convents, but also those taken to other places and makes attempts to identify both the time of creation of individual monuments and their prototypes. The critical remarks, expressed in the review do not change the opinion in essence. Diving into the depths of religious consciousness is a completely new phenomenon in Lithuanian historiography.