LTStraipsnio tikslas yra parodyti, kokia yra Lietuvos namų ūkių materialinė situacija ir kokie didžiausi pokyčiai įvyko jų vartojimo išlaidose po įstojimo į Europos Sąjungą, o taip pat nustatyti, kokie pagrindiniai faktoriai lemia vartotojų pasirinkimą ir kaip vartojimo prioritetai formuojasi augant pajamoms integruotos Europos sąlygomis. Remiamasi tyrimu, atliktu 2006 m. Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Ukrainoje. Pokyčiai, kurie vyksta namų ūkiuose dėl ES ekonominės erdvės plėtimosi, įtakojo ir įtakos namų ūkių funkcionavimą (finansinę situaciją), jų narių poreikių (vartojimo išlaidų) patenkinimo lygį ir struktūrą, kas yra žymus stimulas tokiai besivystančiai ekonomikai, kaip naujos ES šalys narės. Dauguma Lietuvos namų ūkių vertina savo finansinę situaciją kaip vidutinę, kadangi jie gali susimokėti kasdienes išlaidas, bet turi pataupyti didesniems pirkiniams. Nors labai mažas Lietuvos namų ūkių skaičius pripažįsta, kad jų finansinė situacija yra labai gera ir jie gali sau leisti kai kurias prabangos prekes ir taupyti, tokių respondentų dalis Lietuvoje yra didesnė, negu kitose tirtose šalyse. Lietuvoje taip pat didžiausias respondentų skaičius vertina savo finansinę situaciją kaip gerą, nes jie gali padengti savo išlaidas nesistengdami ypatingai taupyti. Lietuvos respondentai išsakė neigiamą požiūrį į kainas, kurios didėja ir didės ateityje dėl įstojimo į ES. Lietuvoje didžiausias skaičius respondentų nurodė, kad jų namų ūkių išlaidos maistui ir komunalinėms paslaugoms žymiai išaugo po įstojimo į ES, bet sumažėjo išlaidos būsto pagerinimui. Lietuvoje šis klausimas svarbus, nes dauguma respondentų pažymėjo, kad padidėjusias pajamas skirtų būsto pagerinimui.
ENThe results of an international empirical research, which was conducted in Lithuania, Latvia and Poland, points and describes in some degree differentiated evaluation of Lithuanian households regarding financial situation issues (starting from very modest evaluation - sufficient financial means only for the most necessary goods, and finishing with very high level evaluation) after accession to the European Union. In the paper the major changes in consumption expenditures for major groups of goods and services in different types of Lithuanian households are overviewed, the major factors determining the choice of consumers on the markets of major kinds of goods and services are identified, consumption priorities in a case of increasing incomes of Lithuanian households are characterized.