Grażynos Bacewicz VII styginių kvartetas: struktūrinių principų pasirinkimas

LTStraipsnis skiriamas Gražynos Bacewicz (1909-1969) kvartetinės kūrybos ir konkrečiai VII styginių kvarteto analizei. Pastaroji išdėstoma prisilaikant kūrybos proceso stadijų ir atitinkamų analitinių rakursų modelio Dispositio - Elaboratio - Decoratio (lot. "sustatymas" - "parengimas" - "išpuošimas") universalios strategijos. Šios partitūros pagrindu daromos išvados apie kompozitorės kūrybos metodą, stiliaus ypatybes, lenkų sonorizmo pasireiškimo būdus, taip pat apie XX a. vidurio kvartetinės kūrybos ypatybes. G. Bacewicz styginių kvartetus galima interpretuoti tiek lenkų nacionalinės kompozitorių mokyklos būdingųjų tendencijų apraiškos mastu, tiek specifinės vietos šio žanro evoliucijos XX a. panoramoje nustatymu - kompozitorės kvartetų muzikinės formos nesutampa su radikaliomis XX a. II pusės kvartetų kompozicijų naujovėmis. G. Bacewicz VII kvarteto visumą formuoja impulsyvus Allegro, introspektyvi Grave lyrika ir pašėlęs Con Vivezza finalas. Būtent šią schemą galima traktuoti kaip individualizuotų kvartetinių prototipų bendrybę, o jos kodo reikšmę interpretuoti kaip kvarteto raidos istorinių ženklų sintezę. Formuodama VII kvarteto medžiagą, kompozitorė idėjų sėmėsi iš dviejų lygiaverčių harmoninių principų priešpriešos bei sąveikos: pirma - intervalinės akordo struktūros konstruktyvizmo, antra - lineariosios chromatinių garsaeilių energetikos. Kompozitorė maksimaliai išnaudoja tradicinių styginių instrumentų garso artikuliavimo būdų įvairovę ir fiksuoto aukščio bei tradicinės notografijos pagrindu sukuria įstabią spalvinę styginių skambesio paletę.

ENThe article analyzes the four-piece works by Gražyna Bacewicz (1909-1969) and, specifically, the String Quartette No. VII. The analysis is presented in accordance with the universal strategy for analysis of stages of a creative process and the corresponding analytical model “Dispositio - Elaboratio – Decoratio”. On the basis of the score, conclusions on the creative methods of the composer, peculiarities of the style, Polish sonorism manifestation ways and peculiarities of the four-piece composition of the mid - 20th century are made. The four-piece works by G. Bacewicz can be interpreted both on the level of manifestation of the trends, characteristic of the Polish national composers’ school and by identification of the specific place in evolution of the genre in the 20th century, since the musical forms of the four-piece works of the composer do not correspond to the radical innovations of four-piece compositions of the 2nd half of the 20th century. The totality of the G. Bacewicz’s Quartette No. VII is shaped by the impulsive Allegro, introspective Grave lyricism and the frenetic Con Vivezza finale. The said scheme could be viewed upon as a totality of individualized four-piece prototypes and the meaning of its code could be interpreted as an analysis of historical signs of development of four-piece works. When formulating the material of Quartette No. VII, the composer drew her inspiration from the contrast and interaction of two parallel principles of harmony: first – the constructivism of the interval chord structure, second – the linear energetics of chromatic sound-lines. The composer made the maximum use of the diversity of the ways of articulation of the sound of traditional string instruments and, on the basis of fixed height and traditional notography, created a beautiful palette of colours of sound of string instruments.