Muzikos ir teksto jungčių prasminė bei funkcinė įvairovė XX a. II pusės lietuvių kompozitorių kūryboje

LTStraipsnyje tyrinėjami įvairūs naudojamo poetinio teksto ir muzikos tarpusavio įtakojimo ir derinimo aspektai, atsižvelgiant į bendrus XX a. II pusės lietuvių muzikoje vykusius pokyčius, atskleidžiamos sąsajos su kompozicinėmis technikomis. Pateikiami ryškiausi savito požiūrio į muzikos ir teksto santykius atvejai. Muzikos ir teksto bendrabūvis nuo jų pirmapradžio sinkretiškojo pavidalo yra praėjęs daugybę etapų. Keitėsi ir požiūriai į muzikos ir poetinio teksto santykius. Jų spektras - nuo tradicinių iki radikalių sprendimų, nuo įsiklausymo į poetinį tekstą ir jo adoravimo iki visiško neigimo, netgi kaip prasmingo teksto sunaikinimo, nuo išretinimo ir begalinio kartojimo iki politekstijos apraiškų. Straipsnyje stengiamasi parodyti egzistuojančią muzikos ir poetinio teksto santykių įvairovę, išryškinant keletą magistralinių linijų - konstruktyvią ar intuityvią. Mažiau dėmesio skiriama tradiciniams sprendimams, pagrįstiems glaudžiais emociniais ar programiniais ryšiais, telkiantis ties tuo, ko lietuvių muzikoje dar nebuvo. Peržvelgus įdomesnius muzikos ir teksto sąveikos atvejus lietuvių muzikoje pastebimas stiprėjantis autorių suvokimas, jog jie yra laisvi pasirenkant požiūrį ne tik į muzikinės medžiagos formavimą, bet ir naudojamo teksto pobūdį bei elgesio su tuo tekstu būdus. To pasirinkimo spektras per pastarąjį penkiasdešimt metų neregėtai išsiplėtė, dažnai atmetamos buvusios konvencijos, ko įprasta tikėtis jungiant šias dvi meninės raiškos sritis. Tam nemažos įtakos turėjo pasaulio madų atgarsiai, bet kartu neretai galime stebėti ir kūrybingą bei savarankišką požiūrį. [Iš leidinio]

ENThe article deals with various aspects of reciprocal impact and adjustment of music and text in musical compositions with regard to the general developments in Lithuanian music of the 20th century. It also traces links to the compositional techniques used in vocal music. To better understand the motives for individual choices of the composers, their thoughts are quoted as far as their works are being concerned. A detailed discussion of works by Bronius Kutavičius, Feliksas Bajoras, Vidmantas Bartulis, Onutė Narbutaitė, Algirdas Martinaitis, Rytis Mažulis, Gintaras Sodeika, and Marius Baranauskas is also included in the scope of this article. As a result, in the whole array of individual species one can distinguish two contradictory tendencies that underlie all these works, specifically, a constructive approach to and an intuitive insight into the poetical text. The exploration of more radical approaches seems to be predominant in the works of younger authors. Most of the analysed works entail a different semantic interpretation on the part of performers. [From the publication]