Lietuvos prisitaikymas prie ES sanglaudos politikos: ES įtaka ir prisitaikymo rezultatai bei padariniai

LTPagrindinis straipsnio tikslas yra aprašyti ir paaiškinti Lietuvos prisitaikymą prie ES sanglaudos politikos. Prisitaikymo procesas nagrinėjamas nuo 1996 m. pabaigos, kai Europos Komisija paprašė užpildyti klausimyną, iki 2002 m. pabaigos, kai Lietuva baigė derybas dėl narystės ES. Kadangi prisitaikymo analizės pagrindas, kuris remiasi "atitikimo laipsnio" ir "prisitaikymo spaudimo" sąvokomis, nėra tinkamas pokyčiams valstybėse kandidatėse analizuoti, straipsnyje naudojamas prisitaikymo analizės pagrindas buvo priderintas prie ES plėtros bruožų. Darbe siekiama įvertinti ES įtaką (nepriklausomas kintamasis) naudojant įvairias priemones bei vidaus tarpininkaujančių veiksnių įtaką instituciniams ir viešosios politikos pokyčiams (priklausomas kintamasis). Čia nagrinėjami ne tik pagrindiniai įvykiai, bet ir jų rezultatai bei padariniai pasiruošimo naudoti ES fondus srityje. Detaliai nagrinėjamas "kritinio sprendimo" (Nacionalinio plėtros plano rengimo koncepcijos), kuris sudarė esminį Lietuvos institucinės sąrangos ir viešosios politikos lūžį, priėmimas.

ENThe main aim of the article is to describe and explain the adaptation of Lithuania to the EU cohesion policies. The process of adaptation is examined starting from the end of 1996, when the European Commission requested to fill in the questionnaire, till the end of 2002, when Lithuania finalized the negotiations regarding its membership in the EU. Since the basis for analysis of the adaptation, based by the concept of the “level of compliance” and “adaptation pressure”, is not a proper tool for analyzing the developments in the candidate member states, the basis of analysis of adaptation, employed in the article, was adapted to the traits of the development of the EU. The study aims at evaluation of the influence of the EU (i. e. the independent variable) by employing different tools and the influence of the internal intermediate factors on the institutional and public policy changes (i. e. the dependent variable). The study examines not only the main events, but also their results and consequences in the area of preparation for use of the EU funds and provides a detailed analysis of making of the “critical decision” (the concept of preparation of the National Development Plan), which was the main turning-point in the institutional framework and public policies of Lithuania.