Lietuvos administracinės atskaitomybės sistemos raida

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvos administracinės atskaitomybės sistemos raida
In the Journal:
Politologija. 2001, Nr. 3 (23), p. 67-103
Summary / Abstract:

LTŠiame straipsnyje nagrinėjamas aktualus viešojo administravimo įstaigų ir valstybės tarnautojų atskaitomybės įstatymų leidžiamajai valdžiai ir piliečiams reiškinys. Administracinė atskaitomybė, kuri yra suprantama kaip atstovaujamosios demokratijos tikslas bei priemonė siekti efektyvesnės ir našesnės viešosios administracijos, yra analizuojama sisteminiu būdu vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios pavyzdžiu. Šioje empirinėje studijoje analizuojant Lietuvos administracinės atskaitomybės sistemą yra taikomas teorinis B. Stono administracinės atskaitomybės modelis. Šio straipsnio pagrindinis objektas yra perėjimas nuo administracinės atskaitomybės sistemos, kurioje vyrauja administracinės atsakomybės doktrina, prie efektyvesnės ir demokratiškesnės atskaitomybės sistemos su daugeliu atskaitomybės tipų ir priemonių. Pagrindinė empirinės studijos išvada - dėl Lietuvos pasirengimo narystei ES reformų metu sumažėjo ministerinės atsakomybės doktrinos dominavimas vykdomojoje ir įstatymų leidžiamoje valdžioje. Po administracinių reformų sustiprėjo vykdomosios valdžios administracinės atskaitomybės sistemos vadybinio bei teisinės ir pusiau teisinės apžvalgos atskaitomybės tipų vaidmuo. Straipsnio pabaigoje pateikiami pagrindiniai tolesnės Lietuvos administracinės atskaitomybės sistemos reformos siūlymai: aiškus viešosios administracijos atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymas, didesnis atskaitomybės priemonių „iš viršaus į apačią" ir „iš apačios į viršų" subalansuotumas, didesnis dėmesys atskaitomybės priemonių kokybei, didesnė valstybės tarnautojų atskaitomybė palyginti su ministrais bei tinkamesnė atskaitomybės kultūra. [Iš leidinio]

ENThe evolution of administrative accountability is the focus of this article. Accountability is defined as the process in which public institutions and civil servants operating inside the public administration answer to the public, directly or through the parliament, for legislation, public policy, administrative system, administrative activity and discretion, financial management and other accountability dimensions. Accountability is understood as both an end in itself - representing democratic values - and a means towards the development of more efficient and effective organizations. Administrative accountability is analyzed in terms of the administrative accountability system both in the legislature and the executive. The article analyses the transformation from the ministerial responsibility doctrine to a more effective and democratic system of administrative accountability with multiple types of accountability types. The first part of the article defines the accountability problem. The second part of the article describes the essence of ministerial responsibility doctrine and presents three situations on accountability for policy, financial management and administrative discretion are presented. The third part of the article presents the administrative accountability model of B. Stone and describes the evolution of administrative accountability in the executive by assessing effects of main administrative measures on administrative accountability. Here we find the analysis of such topics as the consolidation of the public servant's accountability, strategic management, external and internal audit, activities of the Sunset Commission, administrative courts, means of fight against corruption, ombudsman institution, accountability for citizens, consulting the shareholder groups, ethics in the public service.The fourth part of the article describes the evolution of administrative accountability in the legislature, whereas the fifth assesses three major factors explaining the dynamics of administrative accountability in Lithuania, which are: little interest in securing higher accountability in the legislative branch of the Government, limited reform potential in the Executive, and the pressure for the accountability reform from below and the EU. The article concludes that despite the introduction of several accountability types and measures during the administrative reform, the system of administrative accountability remains biased towards the doctrine of ministerial responsibility in the executive and in particular in the legislature. However, managerial and legal types of accountability started to play a very important role in the administrative accountability system. Also, the article concludes that the development of administrative accountability is constrained by a combination of limited capacity for reform and insufficient interest in accountability. In the absence of strong domestic reform guidance, most changes in the administrative accountability system are clearly attributable to Lithuania's accession to the EU. Finally, the final part of the article presents normative recommendations for the further development of administrative accountability. These recommendations include a clear distribution of responsibility and functions, a more balanced system of administrative accountability among different accountability types, more emphasis on quality rather than quantity of accountability instruments, closer involvement of civil servants in the accountability relations and a more adequate culture of accountability both inside and outside the public sector. [From the publication]

ISSN:
1392-1681; 2424-6034
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/12064
Updated:
2018-12-17 10:51:08
Metrics:
Views: 8    Downloads: 7
Export: