Kunigas Mykolas Krupavičius tarpukario Lietuvos politiniame diskurse

LTDaugiausia dėmesio skiriant parlamentinės demokratijos laikotarpiui, straipsnyje fragmentiškai nagrinėjama gana kontraversiška kunigo Mykolo Krupavičiaus politinė veikla tarpukario Lietuvoje: rekonstruojamas jo įvaizdis šalies politiniame diskurse, analizuojami šio LKDP veikėjo daugialypės asmenybės bruožai, aptariamos politinės, socialinės ir etinės pažiūros. Itin plačiai kunigo M. Krupavičiaus politinė veikla interpretuojama aptariant LKDP bloko pralaimėjimą Trečiojo seimo rinkimuose, kairiųjų Vyriausybės reformas šalyje 1926 m., taip pat analizuojant 1926 m. gruodžio 17 d. karinio-politinio perversmo priežastis. Pralaimėti Trečiojo seimo rinkimai krikščionims demokratams buvo didelis politinis išbandymas ir išryškino svarbiausius XX a. pirmosios pusės lietuvių krikščioniškosios demokratijos trūkumus: politinės kultūros ir parlamentarizmo tradicijų stoką bei komplikuotą demokratinių vertybių sampratą. XX a. viduryje krikščioniškoji demokratija Lietuvoje išgyveno tam tikrą politinį blaškymąsi. Viena vertus, gilėjo takoskyra tarp jos teorinių gairių ir kasdienės politinės praktikos, kurią vykdė LKDP lyderiai, vadovaujami M. Krupavičiaus. Kita vertus, M. Krupavičiaus bei kitų LKDP veikėjų neatsakingai išprovokuotas 1926 m. gruodžio 17 d. perversmas tapo lemtingas ir šaliai, ir partijai: Lietuvos valstybė pasuko autoritarinio režimo keliu, o krikščioniškoji demokratija Lietuvoje beveik šimtmečiui buvo nustumta toli į politinį užribį. Taigi gėrėdamiesi kunigo Mykolo Krupavičiaus politiniu talentu privalome geranoriškai įsidėmėti ir jo politinius paklydimus.Reikšminiai žodžiai: Politinė veikla; Žemės reforma; Krikščionys demokratai; Seimo rinkimai; Trečiasis seimas (Lietuva); Valstybinio perversmo priežastys; "Tautos valia" (laikraštis).

ENDevoting most attention to the period of parliamentary democracy, the article analyses in a fragmented manner the quite controversial political activities of Rev. Mykolas Krupavičius in interwar Lithuania. Relying on the memoirs of contemporaries and other historical sources, the image of Rev. Krupavičius in the political discourse of the state is reconstructed, the multi-layered aspects of the personality of this Lithuanian Christian Democratic Party (LCDP) activist are analysed, his political, social and ethical views are discussed. Considerable attention is devoted to the land reform of 1923-1926 energetically completed by Krupavičius as well as to the foreign responses to it especially in the Vatican and the Soviet Union. The political activities of Rev. Krupavičius are very broadly interpreted discussing the defeat of the LCDP block in the elections to the third Seimas, the reforms of the leftist government in the summer and fall of 1926, as well as analyzing the reasons for the military-political coup d’etat in Lithuania on December 7, 1926, which, irresponsibly provoked by Krupavičius and other LCDP leaders, was fatal for the country and the party. The Lithuanian state turned to the road of an authoritarian regime and Christian Democracy in Lithuania was pushed far to the political background for almost a century. Thus, in extolling the political talents of Rev. Krupavičius we are also required to note of his political errors in a friendly manner.