Autoriaus teisės tarpukario Lietuvoje
LTStraipsnyje siekiama apžvelgti autorių teisių įstatymą, veikusį tarpukario Lietuvoje, paanalizuoti kelių menininkų sambūrių pastangas šį įstatymą tobulinti. Nepriklausomoje Lietuvoje nebuvo oficialiai išleista dokumento, ginančio autorių teises. Literatai, mokslininkai vadovavosi 1911 m. kovo 20 d. Rusijoje priimtu autoriaus teisės įstatymu, kurio vertimas į lietuvių kalbą (drauge su kitais civiliniais įstatymais) pasirodė 1930 m. Šis įstatymas savo esme prilygo dabartiniam, tačiau pastebima ir kai kurių skirtumų. Straipsnyje nagrinėjami šio įstatymo atskiri paragrafai parodant jų trūkumus, sukėlusius to meto autorių nepasitenkinimą. Įstatymas sudarė palankias sąlygas plisti lietuvių rašytojų kūrinių vertimams užsienyje, suteikė plačią veiklos erdvę chrestomatijų, poezijos, prozos rinkinių sudarytojams. Pirmieji bandymai kurti savą autorių teisių įstatymą pastebimi Lietuvių meno kūrėjų draugijos veikloje. Autorių teisių įstatymus nagrinėjo ir Lietuvių rašytojų draugija. Tarpukario Lietuvos autoriai, leidėjai, knygininkystės specialistai domėjosi tarptautiniu patyrimu autorių teisių srityje, bendradarbiavo su kitomis Baltijos šalimis. Leidėjų santykiai su autoriais buvo reguliuojami sutartimis.Reikšminiai žodžiai: Autorinės teisės, Lietuva, Tarpukaris; Autorių teisės; Knygų leidyba; Įstatymų leidyba; Copyright; Copyright, Lithuania, 1918-1940; Promulgation of law; Publications of books.
ENThe paper seeks to overview the Copyright Law which was effective in interwar Lithuania and analyse the efforts of several groups of artists to improve this law. There was no official document protecting copyright in independent Lithuania. Litterateurs and scholars followed the Copyright Law adopted in Russia on 20 March 1911, which was translated into Lithuanian (together with other civil laws) in 1930. This law equals the current law in its essence, yet there are certain differences. The paper examines the individual paragraphs of this law and points out its defects which aroused dissatisfaction of contemporary authors. The law created favourable conditions for the spread of translations of Lithuanian writers’ works abroad and provided a wide scope for the activity of compilers of samplers and collections of poetry and prose. The first attempts to draft own copyright law are observed in the activities of the Society of Lithuanian Art Creators. Copyright laws were also examined by the Lithuanian Writers’ Society. Interwar Lithuanian authors, publishers, book specialists were interested in international experience of copyright and cooperated with other Baltic countries. The relationship between publishers and authors was regulated by contracts.
