J. Balčikonis - tautinio stiliaus puoselėtojas

LT1999 m. vasario 5 d. sukako 30 metų nuo žymaus lietuvių kalbininko Juozo Balčikonio mirties. Visuomenei šis taurus žmogus žinomas kaip ištikimiausias J. Jablonskio tradicijų puoselėtojas, kaip didžiojo “Lietuvių kalbos žodyno” leidimo organizatorius ir redaktorius, kaip pedagogas, išugdęs gerų, šiandien žinomų lietuvių kalbos specialistų. Be to, bendrinės lietuvių kalbos raidai reikšmingi ir jo vertimai. Kas neprisimena į lietuvių kalbą jo išverstų brolių J. ir W. Grimmų, H. C. Anderseno, W. Hauffo, Ch. Perrault, arabų “Tūkstančio ir vienos nakties” pasakų! Tai tikrai patrauklus ir originalus būdas diegti bendrinės kalbos normas: juk kiekvienas vaikas mielai skaitė pasakas ir kartu mokėsi gražios, taisyklingos bendrinės kalbos. Tačiau J. Balčikonio vertimai nevienodai vertinami. Šiame straipsnyje paminėsime J. Balčikonio ir jauno literato B. Sruogos ginčą dėl vertimo principų, plačiau aptarsime paties J. Balčikonio kalbinio vertimo metodą, analizuodami H. C. Anderseno vienos pasakos vertimą ir jį lygindami su originalu. Pamatysime, kaip nuosekliai J. Balčikonis siekė stilingos bendrinės kalbos, sukurdamas net tautinio stiliaus kanoną.

ENThe main feature of J. Balčikonis’s translations is the “lithuanisation” of the target text. The analysis of J. Balčikonis’ “Prinsessen paa Arten” (The Princess on the Pea) translation shows the stylistical transformation of the fairy-tale, from romantic it becomes realistic. Educated narrator is replaced by Lithuanian peasant. In his other translations J. Balčikonis ignores H.C. Andersen’s style which is replaced by Lithuanian folklore stylistic features. J. Balčikonis was a supporter of linguistic translation. He was concerned with language correctness, its richness as well as used archaic vocabulary, and morphological and syntactic forms.