Thinking about religious space
LTStraipsnyje autorė pabrėžia posocialistinės visuomenės narių elgesio pokyčius, besiplečiantį miestų bei mažesnių vietovių žmonių gyvensenos pliuralizmą, aplinkos pasikeitimus. Atskleidžiami religinės erdvės bruožai, jos santykiai su socialine realybe bei religijos raiška. Autorė remiasi neformaliais respondentų atsakymais, mokslinės literatūros analize, savo įžvalga. [...] Tyrimo pagrindai siejami su šiais metodologiniais principais: egzistencinio patyrimo ir sąvokų sąryšio (W. Dilthey), pasitikėjimo subjekto kompetencija (įvertinant respondentų atsiliepimus apie įvairias vietas), M. Maffesoli’o nuostata, jog socialumas nėra homogeniškas, bet ir vaizdų bei pojūčių visuma. Religija kaip kultūros elementas jungia žmones, yra jų bendro patyrimo dalis (E. Durkheimas); socializmo metu Bažnyčia buvo opozicija totalitariniam režimui, atliko svarbų vaidmenį nacionalinio identiteto formavimuisi. Nors ir veikiant sekuliarizacijos procesams, religija tapo svarbia visuomenės sąmonę, aktyvumą ir moralines normas veikiančia jėga. Atskleidžiami šventos erdvės ypatumai, šventų vietų kaip simbolinių centrų ryšys su nacionaline atmintimi. Aiškinamas religinių švenčių kaip šventumo auros kūrimas, bendravimas, sakralinių jausmų konstravimo metas. Čia dalyvaujantys įgyja religinį statusą; religinių vietų patyrimas įtraukiamas į dalyvių išgyvenimus, jų gyvenimo istorijas, tampa bendra kultūros dalimi. Tyrinėjama, kokį poveikį ideologiniai iššūkiai darė religinės erdvės pokyčiams, kaip sovietmečio draudimai ribojo šventų vietų reikšmę. Analizuojamos maldos namų estetinės funkcijos, kapinių vietų prasmės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bažnyčios funkcijos; Religinių vietų ir simbolių prasmė; Religinių švenčių samprata; Religinė erdvė; Religinės vietos; Simbolinis centras; Šventumo išgyvenimas; Švenčių samprata; Church`s functions; Churches functions; Meaning of religious places and symbols; Meanings of cemeteres; Meanings of cemeteries; Religinos feasts; Religious feasts; Religious places; Sacred space; Symbolic centre.
ENThe paper examines some features of religious space, its relation with religious phenomenon and social processes; it is stressed that the meeting of people with the meanings of sacred space reveals the significance of religious authority, its close relationship with the social order, confidence. [...] The background of this study is such methodological principles as the strong relation among existential experience and notion (Dilthey 1993), the trust in the subject competence, the M. Maffesoli approach. In the paper the narratives of different places are represented. The being and walking by men and women in the holy space show the level of their identity with religious values. The author uses the concept of M. Eliade that spaces differ; there can be important sacred places and other sites without such meanings. The landscape of every old nation is saturated with representation of sacredness, there are centres of religious practice on local and national scale, and the landscapes are saturated with places, routes to the sacred laces. The relation with oneself extends the meaning of place, includes religious, aesthetic, moral and ranscendental aspects, it helps in the formation of solidarity ties. In modern Lithuania many churches were renovated, small chapels are constructed in hospitals and prisons; the State and the Church are seeking to give back to communities the places desecrated in the Soviet period. In cellars of old churches the funeral rooms were constructed or renovated. The author analyses the charity sites near the churches (which help to develop confidence in society, the cultivation of democracy and good activity), the meanings of pilgrimage and cemeteries. [From the publication]
