Kun. Alfonso Lipniūno pastoracinė ir visuomeninė veikla Vilniuje (1940–1943)

LTTekstas skirtas kankinio kunigo Alfonso Lipniūno-Lipnicko (1905-1945) pastoracinės bei visuomeninės veiklos 1940-1943 m. Vilniuje analizei. Detaliam tyrimui trūksta pirminės dokumentinės informacijos, todėl kai kurie siužetai turi prielaidų, istorinės rekonstrukcijos elementų, neprasilenkiančių su to meto Lietuvos realijomis bei pamokslininko Lipniūno, kaip katalikų dvasininkų luomo atstovo, galimybėmis. Tam pagrindą duoda lietuvių tautinio/nepriklausomybinio antinacinio pasipriešinimo sąjūdžio sumanymai, organizacija bei veiklos praktika, o taip pat ryšiai su Bažnyčia. Iš turimų fragmentiškų šaltinių galima susidaryti tam tikrą Lipniūno veiklos vaizdą. 1939 m. pabaigoje atkeltas į Vilnių, kur vengdamas siaurų tautinių motyvų, bet vadovaudamasis aukštesniais principais mezgė ryšius su įvairiataute Vilniaus katalikų bendruomene. 1940 m. pradžioje pakirtas Vilniaus universiteto studentų kapelionu ir tapo universitetinės Šv.Jono bažnyčios pamokslininku, kur visuomenėje pagarsėjo pamokslais. Sovietų (1940-1941) bei nacių (1941-1944) okupacijos metais nuosekliai kovojo už Bažnyčios vietą visuomenės gyvenime, už katalikų teises visuomenėje, kurią mėgino palaužti ir “perauklėti” totalitariniai režimai. Okupacijų sąlygomis Lipniūnas telkė katalikiškąjį jaunimą kovai už Bažnyčios ir tikinčiųjų teises. Lipniūnas tiek sovietinės, tiek ir nacių okupacijos metais nuosekliai vykdė Bažnyčios misiją. Nacių okupacijos metais įkūrė Laisvės fondą. Už darbuotę, nesuderinamą su nacių ideologija bei praktika, Lipniūnas 1943 m. kovą nacių areštuotas ir įkalintas Štuthofo konclageryje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kunigai; Inteligentija; Studentai; Parapijos; Sovietai; Okupacija; Pasipriešinimas; Sekimas; Pamokslai; Ateitininkai; Laisvės fondas; Naciai; Katalikai; Bažnyčia; Antisovietinis; Pogrindis; Nacių okupacija; Dvasininkija; Pastoracija.

ENin march and april 2005 the anniversaries of the modern day martyr priest alfonsas Lipniūnas-Lipnickas: 100 years of his birth and 60 years of his death were commemorated in Lithuania. This article is devoted to an analysis of the pastoral and public activities of rev. Lipniūnas in Vilnius in 1940–1943. Since primary documentary information (it is doubtful that more will be found) for a detailed study is lacking, some possible plots have assumptions, elements of historical reconstruction not in conflict with the realities of Lithuania at that time and the real possibilities (the plans, organization and activities of the Lithuanian national anti-nazi resistance as well as a significant part of its ties with the church are the basis for this) of preacher rev. Lipniūnas, as a representative of the catholic clergy class. it is difficult to make these fragmentary sources “speak”, but one can form a certain view from them. in Vilnius rev. Lipniūnas, avoiding narrow national motives, but relying of higher principles, wove ties with the nationally diverse catholic community of Vilnius. at the very end of 1939 he moved to Vilnius as a lecturer of the institute of pedagogy which was relocated from Panevėžys.at the beginning of 1940 he was appointed chaplain of the students of Vilnius university and became the preacher of the university’s St. Johns church. in the years of the Soviet (1940–1941) and nazi (1941–1944) occupations rev. Lipniūnas consistently fought for the place of the church in the life of the being Sovietized catholic society, for the rights of catholics in society, which the totalitarian regimes tried to break and “reeducate”. under the conditions of occupation rev. Lipniūnas gathered catholic youth for the fight for the rights of the church and faithful. equally during both the Soviet and nazi occupations he consistently carried out the mission of the church. in the years of the nazi occupation he founded the freedom foundation. for activities which were not compatible with nazi ideology and practice, rev. Lipniūnas was arrested in march 1943 and imprisoned in the Stutthof concentration camp. With the collapse of the eastern front, he in the rows of “evacuated” prisoners found himself in the cassubian lands of the polish coast, where on march 28 1945 he died in the town of puck sacrificing for others. [From the publication]