Pensijų sistemos ir pajamų pasiskirstymas

LTPensijų sistemos ir pajamų pasiskirstymo bendros analizės tikslingumas išplaukia iš socialinės gerovės tikslų. Kadangi ekonominę gerovę atspindi pajamos, tai dėl tam tikros pajamų sklaidos per pensijų sistemą gaunami skirtingi gerovės rezultatai (didesnė pajamų nelygybė ir daugiau skurdo; […] ir t. t.).. Straipsnio tikslas: parodyti skirtingų institucinių pensijų sistemų įtaką pajamų pasiskirstymui visuomenėje. Taikomas institucinis socialinės politikos tyrimo metodas. Analizuojant literatūrą ir Lietuvos pensijų sistemą, remiantis šiuo metodu suformuluotos šios esminės išvados. Skirtingos pensijų sistemos gali pritraukti skirtingomis pajamomis disponuojančių pensininkų grupes, santykinai skirtingą išmokos struktūrą ir galbūt skirtingą išmokos lygį, tai esminės dimensijos, veikiančios pensinių pajamų pasiskirstymą. Pensininko bendrosios pajamos susideda iš dviejų dalių: valstybinės ir privačios, jų sąveikos rezultatas yra vienoks ar kitoks pajamų pasiskirstymas. Egalitariniai argumentai yra palankiausi socialinio draudimo pensijų sistemai, nes sumažina privačių komponentų poreikį dėl ryšio su priešpensine pajamų stratifikacija savo išmokos struktūroje, t. y. privačių komponentų sklaida lygesnė nei kituose instituciniuose pensijų sistemų modeliuose. Todėl Lietuvos valstybinis socialinis draudimas turi egalitarinę tendenciją, apimdamas beveik visą populiaciją, perskirstydamas pajamas iš turtingesnių mažiau turtingiems. Kaupiamoji pensijų sistema užtikrins heterogeniškesnes išmokas aukštesniems pajamų sluoksniams šitaip tik didindama pensininkų pajamų nelygybę. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Pensijų sistema; Pajamų pasiskirstymas; Pajamų nelygybė; Pension system; Income distribution; Income inequality.

ENExpediency of joint analysis aimed at distribution of the pension system and earnings emerges from the social welfare objectives. As economic welfare is reflected through earnings, different welfare results are achieved due to certain distribution of earning through the pension system (greater disproportion in earnings and more poverty; […] and etc.).. The aim of the article is to demonstrate the impact of different institutional pension systems on distribution of earnings in the public. An institutional social policy research method is applied. Analysing literature sources and the Lithuanian pension system on the basis of this method, the following essential conclusions were drawn. Different pension systems can attract groups of pensioner who have in their disposition different earning. Also such systems have relatively different structure and level of benefit, which are the essential dimensions that impact on disbursement of pension earnings. Overall earnings of a pensioner are comprised of two parts: state and public, and the result of their relationship is revealed through one or another distribution of earnings. Egalitarian arguments are the most beneficial to the social insurance pension system as it reduces the need of private components due to the link to stratification of pre-pension earnings in the structure of benefits, i.e. distribution of private components is more equal than in other institutional pension system models. Thus, the Lithuanian state social insurance has an egalitarian tendency by covering almost the entire population and redistributing earnings from wealthier to less wealthy. Cumulative pension system shall ensure more heterogenic benefits to strata of higher earnings, this way increasing inequality of earnings among pensioners.