XVIII a. pabaigos-XIX a. pradžios Lietuvos masonų etinės bei religinės nuostatos

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
XVIII a. pabaigos-XIX a. pradžios Lietuvos masonų etinės bei religinės nuostatos
In the Journal:
Logos (Vilnius). 2007, 51, 171-182 p
Keywords:
LT
Lietuvos istorija (XVIII-XIX a.); Masonai; Apšvieta.
EN
Lithuanian history (18th-19th century); Masonry; Enlightenment.
Summary / Abstract:

LTŠiame straipsnyje aptartos masonų filosofinės, religinės ir kultūrinės pažiūros XVIII - XIX amžiais. Itin daug dėmesio skirta Švietimo epochos idėjų, Biblijos ir krikščionybės tradicijų elementams, įskaitant ir mistiką. XVIII a. pabaigos - XIX a. pradžios Lietuvos masonai tęsė antropocentrinę Renesanso tradiciją, šios mistiškumą sujungdami su racionalistinėmis Apšvietos pažiūromis. Nors mintis apie glaudžius bei harmoningus žmogaus ir jį supančio pasaulio, mundus minor ir mundus maior, ryšius išryškėjo jau viduramžiais, būtent Renesanso hermetizmas bei kabala šias pažiūras papildė gerokai sudėtingesniu simbolizmu, o masonai įvedė racionalistinį Apšvietos kontekstą. Masonai, perėmę renesansiškąjį entuziazmą, siekė įgyvendinti Apšvietos projektą: žmogus, eidamas doros keliu ir taip siekdamas vidinės tobulybės, lavindamas proto ir jausmų tinkamumą, tęsia dieviškąjį darbą, kurdamas laisvą visuomenę ir valstybę, paremtą pilietine savimone, savitarpio supratimu ir broliška meile. Šio laikotarpio masonų ontologija neatsiejama nuo jų etikos. Masonų įsitikinimu, žmogus savo veikla atsakingas už pasaulio (o tuo pačiu ir Dievo) egzistenciją. Tam, kad žmogus galėtų tinkamai veikti pasaulį ir visuomenę, jis pirmiausia turi pažinti save. Moralus - tai toks elgesys, kuriuo nesiekiama jokios materialios naudos. Moraliai nesielgiama ir iš baimės.

ENThe article discusses the freemasons’ philosophical, religious and cultural views in the 18th – 19th centuries. Special attention is dedicated to the elements of the ideas of the Age of Enlightenment and the traditions of the Bible and Christianity, including the mystic elements. Lithuanian freemasonry of the end of the 18th – beginning of the 19th century continued the anthropocentric tradition of the Renaissance, by connecting the mysticism with the rationalistic worldview of the Enlightenment. Although the ideas of close and harmonious relations between the man and the surrounding world, mundus minor and mundus maior, became prominent already in the Middle Ages, it was the Hermetism and the Cabbala of the Renaissance, which supplemented the said worldview with a much more complex symbolism, and the freemasons introduced the rationalistic context of the Enlightenment and, by taking over the enthusiasm of the Renaissance, attempted to implement the project of the Enlightenment: a person, when travelling the road of righteousness and thus reaching the inner perfection, when developing the suitability of mind and feelings, continues the Divine labour, by creating a free society and the state, based by civil self-perception, mutual understanding and brotherly love. The ontology of freemasonry of the period is integral to its ethics. According to freemasons, a person, by his activities is responsible for the existence of the world (and God). In order for a person to be able to influence the world and the society in the appropriate manner, he first must to get to know himself. Moral behaviour is that, which is not directed at receiving any material benefit. One cannot act in a moral manner out of fear.

ISSN:
0868-7692
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/11730
Updated:
2020-07-28 20:26:20
Metrics:
Views: 5    Downloads: 4
Export: