Pranas Dovydaitis : Augustino filosofijos aktualumas

LTPrano Dovydaičio studija apie Augustiną yra reikšminga filosofinės kultūros plėtros požiūriu. Vertindami šį darbą, galime teigti, kad tarpukario Lietuvoje Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto mokslininkai bandė suderinti dvi tuo metu vyraujančias europinės filosofijos kryptis: platoniškąją-augustiniškąją ir aristotelinę-tomistinę. Šiame darbe atsispindi XIX-XX a. Europos mąstytojų daryta įtaka: filosofija pateikiama kaip mokslas apie pažinimą. Dovydaitis ir kiti katalikų filosofai tokios nuostatos pagrindu bandė grįsti universalios pasaulėžiūros galimumą derindami tikėjimą ir žinojimą. Prano Dovydaičio nagrinėtos problemos liudija tarpukario Lietuvos krikščioniškos filosofijos raidai. Studijuodamas Maskvoje, Dovydaitis buvo veikiamas augustiniškų Vladimiro Solovjovo idėjų. Teologai, studijavę Šveicarijoje, katalikiškame Fribūro universitete, grįžę į Lietuvą, propagavo tomizmą. Šių idėjų sankirtoje Dovydaitis apmąstė Augustino filosofijos aktualumą ne tik lietuviškai minčiai, bet ir europinei kultūrai.Reikšminiai žodžiai: P. Dovydaitis; Augustinas; P. Dovydaitis; Augustin.

ENIn the article, the book by Pranas Dovydaitis (1886.1942) The Modernity of Saint Augustine.s Personality and the Relevance of his Philosophy (1931) is considered. Augustine built the Christian understanding of reality on the basis of neo-Platonism, and this way contributed to philosophy no less than to theology. He adapted the Greeks. programme of the seven liberal arts to the development of the Christian personality. According to Dovydaitis, the gnoseology and anthropology of Augustine is more relevant than those of such outstanding thinkers as Descartes, Malebranche, Leibnitz and Kant. In the Augustinian method of cognition, modern man finds paradigms of truth and freedom similar to those of Goethe.s Faust. They make the writings of Augustine pieces of art akin to those of Schopenhauer and Nietzsche. Dovydaitis maintains that Augustine directed mysticism and foundations to scholasticism, and that his relevance to modern philosophy is doubtless. [From the publication]