LTŽodis Perkūnas yra indoeuropiečių kilmės. Bandoma rekonstruoti šio žodžio pirmykštį pavidalą: * perkūną'. Tvirčiausias pamatas tokio modelio atkūrimui randamas baltų bei slavų kalbose, kur ši leksema yra ypač gerai išlikusi kaip dievo vardas: lietuvių Perkūnas, latvių Perkons, prūsų Percunis, rusų Hepyn, baltarusių nepyti, ukrainiečių Hepyn, lenkų Piorun, čekų Perun. Kitose indoeuropiečių kalbose aptariamos šaknies žodis kaip dievo vardas yra mažiau paplitęs, kartais jis žinomas tik kaip bendrinis ir savo reikšme jau nutolęs nuo griaustinio sąvokos. Senovės indai turėjo lietaus lr perkūnijos dievą Parjdnya-, kurio vardas etimologiniu požiūriu yra artimas Perkūnui. Žinomas hetitų dievas Pirua- 'dievybė Pirva', 'dievas ant arklio', tačiau nėra pakankamai aiškiai įrodyta, kad jis yra griaustinio ar kuo nors į jį panašus dievas, nors ir kaip reikšmingas argumentas kai kūnų mokslininkų laikomas tas faktas, kad hetitų kalboje yra žodis perima - uola' (esą griaustinio dievui būdingas ryšys su uola, kalnu) (p. 15).