(Post)humanistinis žmogaus įvaizdis Ievos Toleikytės prozoje ir poezijoje

LTStraipsnyje remiantis posthumanizmo teorija analizuojamas žmogaus įvaizdis Ievos Toleikytės apsakymų rinkinyje „Garstyčių namas“ (2009) ir poezijos rinkinyje „Raudonas slidus rūmas“ (2020). Pristatoma posthumanizmo filosofija ir posthumanistinis teksto skaitymas – kūrinių analizės pagrindas. Keliama problema, kaip Toleikytės kūryboje keičiasi žmogaus įvaizdis ir kiek nutolstama ar priartėjama prie (post)humanistų įsivaizduojamo žmogaus. Analizė parodė, jog žmogaus įvaizdis labiausiai nutolęs nuo humanizmo idealo Toleikytės poezijoje, matyti pakitęs žmogaus suvokimas. Pastebėta, kad „Garstyčių namo“ apsakymuose veikėjų paveikslai reikšmingai nenutolsta nuo humanizmo žmogaus, čia aukštinamas ambicingas, visavertis žmogus, besitikintis ypatingo gyvenimo. Visuose tekstuose vienaip ar kitaip grįžtama prie žmogaus kaip išsiskiriančio iš kitų gyvybės formų įvaizdžio. RAKTAŽODŽIAI: humanizmas, posthumanizmas, posthumanistinis skaitymas, kito kategorija.

ENThis paper analyzes the human image in Ieva Toleikytė’s collection of short stories “Garstyčių namas” (2009) and the poetry collection “Raudonas slidus rūmas” (2020) through the lens of posthumanism. The article introduces the philosophy of posthumanism and posthumanist reading as the foundation for analyzing these literary works. The research problem examined in this article is how the representation of a human evolves in Toleikytė’s work and whether it corresponds to the envisioned posthumanist conception of the human. The analysis shows that the portrayal of a human deviates from the ideal of humanism in Toleikytė’s poetry, suggesting a significantly altered perception of humanity. It was observed that the character images in the short stories do not considerably diverge from the humanist individual: in the book “Garstyčių namas,” an ambitious, individualistic, self-sufficient human is exalted. In one way or another, all texts return to the image of man as distinct from other forms of life. KEYWORDS: humanism, otherness, posthumanism, posthumanist reading.