Rašytojų kuriamas istorinės atminties paveikslas: Saulės mūšis latvių literatūroje

LTtsižvelgiant į atminties studijų ir literatūrinės imagologijos siūlomas metodologines išeities pozicijas, straipsnyje analizuojama, koks 1236 m. rugsėjo 22 d. įvykusio Saulės mūšio atminties paveikslas kuriamas latvių rašytojų grožinės literatūros kūriniuose ir kokią vietą tame paveiksle užima lietuviai. Analizuojami XX a. 2–4 dešimtmečiais parašyti tekstai, kurių daugelį įkvėpė 1936 m. minėtos mūšio 700-osios metinės. Tai eilėraščiai, poemos, romanai, kitų literatūros žanrų kūriniai, kuriuos parašė Vilis Plūduonis (Vilis Plūdons, tikr. Vilis Lejnieks, 1874–1940), Karlis Fimberis (Kārlis Fimbers, 1898–1970), Richardas Ėrglis (Rihards Ērglis, 1881–1950), Janis Akurateris (Jānis Akuraters, 1876–1937), Atis Keninis (Atis Ķeniņš, 1874–1961) ir kiti autoriai. Latvių rašytojai siekė: 1) neadekvačiai sureikšminti savo tėvynainių (žiemgalių) vaidmenį mūšyje, neatsižvelgdami į objektyvius istorinius duomenis, 2) per mūšio temą išreikšti baltų bendrumo ir vienybės idėją. Pirmasis siekinys buvo stipresnis. Lietuvių paveikslas analizuojamuose kūriniuose palyginti blankus, meniškai neišraiškingas, be to, istoriškai netikslus (pvz., legendinė kunigaikščio Ringaudo asmenybė sistemingai vaizduojama kaip istorinė). Raktažodžiai: Saulės mūšis, istorinė atmintis, Žiemgala, baltų vienybės idėja.

ENUsing memoir studies and literary imagology as the methodological starting points, the article analyses the image of the Battle of Saulė that took place on 22 September 1236 in the works of fiction and poetry by Latvian writers and the place of Lithuanians in it. Texts written in the 1910s–1930s, many of which were inspired by the 700th anniversary of the battle celebrated in 1936, are covered in the analysis. These are verses, poems, novels, and other literary genres written by Vilis Plūdons (real name Vilis Lejnieks, 1874–1940), Kārlis Fimbers (1898–1970), Rihards Ērglis (1881–1950), Jānis Akuraters (1876–1937), Atis Ķeniņš (1874–1961) and other authors. Latvian writers aimed: 1) to give prominence to the role of their countrymen (Semigallians), which is inadequate to objective historical data, 2) to express the idea of affinity and unity of the Balts through the topic of the battle. The first purpose was emphasised more strongly. The image of Lithuanians in the works under analysis is quite featureless, artistically expressionless; moreover, it is historically inaccurate (for instance, the legendary duke Ringaudas has been systematically depicted as a historical personality). Keywords: the Battle of Saulė, historical memory, Semigallia, the idea of unity of the Balts.