Baltic migrants in Ukraine? A Comparative laboratory study of the late Viking age Ostriv cemetery

LT2017 m. spalį Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Archeologijos instituto komanda aptiko Viduramžių Ostrivo kapinyną prie Rosės upės Kyjivo srityje. Iki 2022 m. pradžios buvo aptikta 100 griautinių kapų. 53 iš jų analizuoti tipologiškai, o 66 – antropologiškai. Ostrivo kapinyno dirbiniai siejami su buvusios Rytų Prūsijos vakarų baltais. Šiame straipsnyje pateikiami integruoti Ostrivo bandomųjų laboratorinių tyrimų rezultatai, kuriais, taikant įvairius metodus, siekta įvertinti hipotezę, teigiančią, kad Ostrivo gyventojai buvo migrantų grupė. Siekiant nustatyti labiausiai tikėtiną Ostrivo paleopopuliacijos kultūrinę ir geografinę kilmę, taikyti šie metodai: antropologiniai tyrimai, senovinės DNR analizė, stabiliųjų izotopų tyrimai ir radiokarboninis datavimas (AMS 14C) bei elektroninė mikroskopinė metalo dirbinių analizė. Lyginamoji Ostrivo ir rytų baltų kapinynų duomenų analizė leido nustatyti ryšį tarp šių dviejų regionų. Dauguma Ostrivo kapų datuoti radiokarboniniu metodu, gauta data – XI–XII a., akcentuojant pirmąją XI a. pusę. Tiek Ostrivo kapai, kuriuose rasta rytų baltų dirbinių, tiek baltų kapinynai su vienodo tipo įkapėmis yra datuojami tuo pačiu laikotarpiu. Antropologinių tyrimų duomenimis, Ostrivo senovės gyventojai buvo jauni, neseniai atsikraustę ir prastai prisitaikę prie naujųjų gyvenimo sąlygų. Pirmieji genetinių tyrimų rezultatai Ostrivo žmones sieja su rytinio Baltijos regiono ir Skandinavijos populiacijomis.Iš Ostrivo radinių išgautos stabiliosios izotopų vertės rodo, kad šioje vietovėje galbūt maišėsi vietos ir rytinio Baltijos regiono gyventojai: ankstyvesniuose kapuose laidoti asmenys, užaugę rytiniame Baltijos regione, o vėlesniuose – didžiąją gyvenimo dalį praleidę dabartinės Ukrainos teritorijoje. Ostrivo archeologinės vietovės atradimas pabrėžia rytų baltų archeologinių kultūrų ir jų atstovų svarbą kuriant ir plėtojant Kyjivo Rusios valstybę.

ENThe Late Viking Age cemetery at Ostriv, located approximately 80 kilometres south of Kyiv in the region of the River Ros’, was discovered by a team from the Institute of Archaeology of the National Academy of Sciences of Ukraine (IA NASU) in 2017. By 2022, 100 inhumation graves had been excavated in an area of 1,500 square metres, of which 50% to 60% are analysed in the article. Most of the artefacts from Ostriv are uncommon in Ukraine, but are frequently found in the east Baltic region. This suggests a complex multi-ethnic population. This article provides the results of the 2018–2022 pilot project – one of the first syntheses of the archaeological artefacts and burial rites from Ostriv, informed by the results of 14C dating, stable isotopes, aDNA, physical anthropology and non-destructive metal analyses. It represents an important contribution to the renewed interest in early Medieval migration, ethnic complexity and cultural encounters. Despite the wartime difficulties in Ukraine, joint German-Ukrainian research at Ostriv continues. Keywords: Balts, migration, radiocarbon dating, stable isotopes, aDNA, metal analysis.

• Burials with weaponry in the Ostriv Baltic graveyard in the middle Dnieper area (excavated in 2017 and 2018). Acta historica universitatis Klaipedensis 2018, t. 37, Medieval Warriors in the Slavic and Baltic Area, p. 99-127.
• Nauji prūsų X–XIII a. kapinynų tyrimai vakarų baltų kultūros kontekste. Lituanistica. 2011, Nr. 3, p. 276-304.