Iš užsienio žemaičių veiklos istorijos

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTLietuvių emigracijos bangos antroje XIX a. pusėje plačiausiai pasklido Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nemažai Žemaitijos gyventojų traukė kartu su kitų regionų asmenimis, įsikūrė rytinėje šalies dalyje. Lietuvių bendruomenės, atsiskyrusios nuo lenkų, kūrė lietuviškas parapijas, leido spaudą, telkėsi į įvairaus pobūdžio draugijas ir politines organizacijas. Lietuvių kuriamos bendruomenės ilgai neleido skaidyti jėgų, integracine kryptimi veikė ir aktyvus politinis gyvenimas. Vieninteliai Mažosios Lietuvos lietuviai dėl tikybos ir raštijos tradicijų skirtumų aktyviau jungėsi į mažesnes lietuvių bendruomenes. Emigracijoje apsigyvenę žemaičiai tokio intereso pradžioje nerodė, nes, kaip ir dzūkai ar kitos etnografinės Lietuvos grupės, buvo linkę atsisakyti savo tarmės ir orientuotis į laikraštinę kalbą. Ilgainiui daugėjant atvykėlių iš Žemaitijos ir emigracijoje ėmėsi rastis veiklesnių žemaičių. Amerikos lietuviai užsiėmė gana aktyvia leidybine veikla, perleisdami Simono Daukanto, Motiejaus Valančiaus, Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos ir kitų veikalus. Redaktoriai nemenkai pataisydavo palikimo autorių tekstus artindami prie aukštaičių tarmės, bet būta atvejų, kai vietos laikraščiuose vienas kitas žemaitiškas literatūros kūrinėlis ištisai buvo perspausdinamas kalbos nekeičiant. [p. 455].

ENThe largest share of the Lithuanian emigrants who left the country in the latter half of the 19th century wound up in the United States of America. Many Samogitians, along with countrymen from other regions of Lithuania, settled in the east of America. Lithuanian communities, having separated from their Polish counterparts, set up Lithuanian parishes, published Lithuanian periodicals and formed various societies and political parties. For a long time, the communities created by the Lithuanians were so tight-knit that they did not allow for any divergence - even political activity tended towards integration. It was only the Lithuanians of Lithuania Minor that, due to their differences in faith and the written word, were more active in joining together to form smaller Lithuanian communities. At first, the emigrant Samogitians showed no intetest in such activity because, much like the natives of Dzūkija and other Lithuanian ethnographic groups, they were inclined to leave their dialects behind for the language of the papers. As time went by, and the number of arrivals from Samogitia increased, more active Samogitians came to the forefront. American Lithuanians were quite engaged in the area of publishing, printing new editions of works by Simonas Daukantas, Motiejus Valančius, Jurgis Ambraziejus Pabrėža and others. Editors made substantial corrections to these works, bringing them closer to the dialect of Aukštaitija, but every so often a Samogitian work would emerge which would make it to the printing press in untouched Samogitian. [p. 455].