Senoji žemaičių grafika. XVIII a. - XX a. pradžia

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTVaizdinėje Žemaitijos liaudies dailėje išskirtinę vietą užima grafika - medžio raižiniai. Juose - Kristaus kančia, Pieta, įvairūs šventieji globėjai, saugoję nuo ligų, nelaimių. Raižiniai paplito tik vakarinėje Lietuvos dalyje - Salantuose, Darbėnuose, Kretingoje, Varniuose. Jie buvo platinami per atlaidus prie bažnyčių, iškilmingų procesijų metu stebuklais garsėjančiose Žemaitijos vietose: Šiluvoje, Žemaičių Kalvarijoje. Valstiečiai įsigytais darbais puošdavo trobas, klėtį, koplytėlę, kapų koplyčią. Kartais - kraitinių skrynių antvožų vidų. Spausdintų darbų populiarumą skatino bendra grafikos meno raida, išaugęs religinio paveikslo poreikis. Savamoksliai liaudies raižytojai, įgudę drožti medį, liepos lentoje paprastu peiliuku išraižytą vaizdą nudažydavo juodai. Dirbinį išspausdavo ploname popieriuje, vienam atspaudui panaudodami keturias ar daugiau lentų. Raižinių piešinys paprastas, pažymėtas aiškiu, plačiu juodu kontūru, forma modeliuojama lygiagrečiomis štricho linijomis. Darbus nuspalvindavo ranka, kartais per trafaretą akvareliniais dažais, ryškiomis, kontrastingomis spalvomis. Raižinių kompozicija plokštuminio vaizdo, viduryje vaizduojamos didesnės, dekoratyvios ir apibendrintos formos, monumentalios šventųjų figūros. Pakraščiuose - Kristaus gyvenimą pasakojančios scenos, išdėstyti kankinimo įrankiai. Danguje tarp suapvalintų debesėlių - Apvaizdos akis, angelų galvutės. Šventojo aplinkoje - bažnytėlė, kolonos, draperijos, peizažo fragmentai: kalvelės, medžiai, gėlės. Kompozicijas rėmina geometriniai raštai, gėlių vainikai, įrašai su šventojo vardu. Meninė visuma - aiški, paprasta ir išraiškinga. [p. 345].

ENGraphic prints, mostly of woodcut images, are an important part of Samogitian visual folk art heritage. They showed the Passion of Christ, the Pietä and an array of patron saints who protected from ill fortune and illness. Woodcut prints were spread only in the western part of Lithuania, in Salantai, Darbėnai, Kretinga, Varniai. They were circulated during Church festivals and were an element of processions, especially in the locations famous through miracles like Šiluva or Žemaičių Kalvarija. Farmers used the images brought from these places to decorate their homes, granaries, little shrines and cemetery chapels. Sometimes they even decorated the inside of their dowry chest lids. The popularity of printed works was promoted by the general spread of graphic prints and the growing need for religious images. The self-taught wood-carvers, skilled in wood work, used a simple knife to create a woodcut image on a plank of linden and then painted it black. They printed their work on thin paper sheets, using four or more wooden blocks for one work. [p. 345].