Rojaus sodo ilgesys Žemaitijos skulptorių kūryboje

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTMarcelijus Martinaitis Lietuvos dievdirbystės ir kryždirbystės reiškinį pavadino „mediniu lietuvių epu, didžiuoju veikalu, keletą šimtmečių kurtu savamokslių valstiečių [...]". Ryškiausiai ši šventųjų atvaizdų ir jų buveinių: kryžių, koplytėlių, koplytstulpių kūryba pasireiškė Žemaitijoje - dievdirbių, „škaplierninkų ir bogomazų" krašte. Konkretus, „įžemintas" žemaičio mąstymas ir gaivališka, prigimtiniu monumentalumu paženklinta kūrybinė aistra ne tik svariausiai prisidėjo prie „lietuviško skulptūrinio epo" atsiradimo, bet ir tąsos. Žemaičių skulptoriai praplėtė jo sampratą, įtraukdami medžiagas, kietesnes už medį: akmenį, metalą ir dirbtiniu akmeniu vadintą betoną bei siužetus, nesutelpančius į katalikišką religingumą. Specifinis „žemaitiškas" kūrybinis charakteris - praktiškumą pranokstančio monumentalumo ir sakralumo dermė - bene ryškiausiai atsiskleidė skulptorių akmenorių, keistuolių-filosofų, gyvenusių „ne pagal šio pasaulio madą", kūryboje. Pirmas mums žinomas savamokslis žemaitis, kūręs akmens paminklus, o savo sodybą pavertęs „skulptūrų parku", buvo vadinamas akmenų skaldytoju Staponu, Gailiumi, Gailiu arba Gailevičiumi. [p. 355].

ENThe poet Marcelijus Martinaitis referred to the Lithuanian god- and cross-crafting tradition as "Lithuanians epic in wood, a great work created over centuries by self-taught Lithuanian peasants". This tradition of creating images of saints and their abodes - crosses, shrines and pillar-type crosses - was most prominent in Samogitia, the land of godcrafters and god-painters. The solid, down-to-earth Samogitian mentality the vital creative passion marked by their inherent sense for the monumental contributed not only to the birth of this Lithuanians sculptural epic, but also to its perpetuation. It was Samogitian sculptors who expanded the tradition by introducing materials harder than wood: stone, metal and concrete, called artificial stone, as well as subject matter beyond the Catholic religious themes. The specific 'Samogitian' creative nature - a match of the monumental and sacral, transcending all practicality - probably found the most prominent expression in the work by stone sculptors - strange philosophers who discarded the ways of the world in their life. The first self-taught Samogitian whom we know to have created stone monuments and to transform his homestead into a sculpture park, was called a stone splitter' by the name of Staponas, Gailius or Gailevičius. [p. 355].