"Maliavonės negudrios, vienok įmaningos": senoji žemaičių tapyba. XVII a. - XX a. pradžia

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTTapyba paplitusi visose etnografinėse Lietuvos srityse, tačiau daugiausia jos buvo Žemaitijoje. Liaudies tapybos paplitimą Žemaičių vyskupystėje paskatino XVI-XVII a. prasidėjęs kontrreformacijos judėjimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Prasidėjo intensyvi bažnyčių, vienuolynų statyba. Šventovėse iškilo puošnūs įspūdingi altoriai su šventųjų skulptūromis ir paveikslais. Įtaigios meninės formos profesionalių dailininkų sukurti meno kūriniai atspindėjo Kristaus, Svč. Dievo Motinos Mergelės Marijos, šventųjų gyvenimo vaizdus. Kilnus krikščioniškasis pasaulis, begalinė Dievo meilė stiprino tikėjimo dvasią, puoselėjo pamaldumo tradicijas. Visa tai lėmė sakralinės žemaičių liaudies tapybos suklestėjimą XVII-XIX amžiuje. Žemaičių vyskupystės miesteliuose, bažnytkaimiuose statytos medinės bažnytėlės, kapinių koplyčios, šventoriuose, pakelėse, laukuose ir prie sodybų - koplytstulpiai ir koplytėlės. Jaukių, darnių formų bažnytėlėse išsiskiria liaudies meistrų išdrožti mediniai altoriai, papuošti šventųjų atvaizdais. Jų viduje ant sienų kabojo tapytos stacijos - Kristaus kryžiaus kelią vaizduojantys kūriniai. Stacijų paveikslus matome bažnytėlių šventorių koplytėlėse. Nedideli šventųjų paveikslai, dažniausiai nutapyti ant lentos, įstatyti lauko koplytėlėse, koplytstulpiuose. [p. 313].

ENPainting was spread across the whole of Lithuania and its ethnographic areas, but was most abundant in Samogitia. The dissemination of folk paintings in the Samogitian Diocese was intensified by the rise of the Counter-Reformation movement in the Grand Duchy of Lithuania. The movement came with the construction of new churches and monasteries. These shrines were equipped with splendid altars, altar paintings and sculptural images of saints. The artwork by professional artists showed scenes from the life of Christ, the Virgin Mary and saints, rendered in potent artistic forms. Such visual renditions of the sublime Christian world and profound love of God strengthened the spirit of Catholic faith and fostered devotional traditions. All this determined the flourishing of Samogitian folk painting from the 17t h through the 19t h century. Wooden churches were built in small towns and villages, chapels in cemeteries and churchyards, shrines set on pillars or wayside hills emerged in the fields and next to people s homesteads. The highlights of the sacral buildings conceived in harmonious forms were wooden altars carved by local folk artists. Images of saints were created for these altars. Most churches also contained painted episodes of Christ's Passion - the Stations of the Cross, known as stacijos in Lithuanian. Painted images of stacijos were also fitted inside little chapels arranged as a kind of Via Dolorosa in churchyards. Small images of saints, mostly painted on wood, were installed in the wayside shrines and the pillar-type chapels. [p. 313].