Žemaitukai - žemaičių veislės arkliai

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTŽemaitukai - vienintelė senoji lietuviška arklių veislė ir viena seniausių arklių veislių Europoje, tikriausiai kilusi iš laukinių arklių tarpanų. Į Lietuvos teritoriją jie galėjo patekti kartu su indoeuropiečių gentimis maždaug prieš 5 tūkstančius metų. Jų ūgis ties krūtinės gogu - 128-142 cm, svoris - 360-420 kg, krūtinės apimtis - 154-187 cm. Arkliai gana masyvaus kūno, bet kojos plonos ir tvirtos, galva maža, akys išraiškingos, energingo temperamento, judrūs. Žemaičiai darbinius arklius vadino ašvieniais, o kumeles - ašvomis. Žemaitukų vardas jiems prigijo tik antroje XIX a. pusėje. Tuo metu šie žirgai buvo suvokiami kaip tradiciniai Žemaitijoje auginami arkliai, todėl ir praminti kaip žemaičių veislės arkliai, arba žemaitukai. Istoriniuose šaltiniuose žemaitukai pirmą kartą minimi XVI a. pabaigoje. Svetimšaliai ypač stebėdavosi žemaituko ištvermingumu, vadino „geležiniu". Į dvarus ir dvarelius atvežant daugiau didesnių ir įvairesnių veislių žirgų, kurie labiau tiko sunkiems darbams, jodinėti ir karietoms, o kartais ir dėl mados tradiciniai žemaičių žirgai virto darbiniais arkliais. Su jais į karą nebeita, bet puikiai tiko ūkyje - buvo ilgaamžiai, ištvermingi. Liaudies kultūroje arkliams buvo skiriama daug dėmesio, jie - didžiųjų švenčių palydovai ir dalyviai: gruodžio 6 d., per Sv. Mikalojų, buvo švenčiama Arklių diena. Žemaičių Užgavėnėse buvę nepamainomi raiteliai su žirgais. Žemaitukų išsaugojimo sąjūdžiui buvo reikšmingas XIX amžius. Karų ir sukilimų metais ištvermingų arklių prisireikdavo kariuomenėms, todėl ne kartą jie buvo rekvizuoti. Dvarininkai ir ūkininkai dėl įvairiausių sumetimų žemaitukus kergė su įvežtiniais arkliais. [p. 307].

ENThe Žemaitukas is the only ancient Lithuanian horse breed and one of Europe's oldest horse breeds which probably originated from the wild horse tarpan. These horses were probably brought to Lithuania by migrating Indo-European tribes about 5,000 years ago. Their height at the withers is 128 to 142 cm. Their body weight ranges from 360 to 420 kg and their chest girth is 154 to 187 cm. This horse breed has a rather stout body, thin and strong legs, small head, and expressive eyes. They are energetic in temperament and agile. Samogitians used the name "ašvieniai" to describe male work horses and the name "ašvos" to refer to mares. It was not until the second half of the 19t h century that the name "Žemaitukas came into widespread use. During that period, they were perceived as traditional horses bred in Samogitia thus they came to be known as a Samogitian horse breed, or the Žemaitukas. The first recorded mention of the Žemaitukas dates back to the end 16c h . Foreigners were particularly amazed by the outstanding stamina of the Žemaitukas and described it as "made of iron". Larger or smaller manor estates began to acquire an increasing number of different and bigger horse breeds which were considered to be more suitable for heavy work, riding or pulling carriages, or they were just fashionable, and the Samogitian horses began to be used as work horses. They were no longer ridden to war but were perfect for farm work as they had a long lifespan and outstanding stamina. Horses played an important role in folk culture. [p. 307].