Raseinių krašto etnografijos bruožai

LTKrašto etninės kultūros specifika išryškėja tradicinės kultūros apraiškose. Pastatai, darbo įrankiai, baldai, drabužiai, papročiai ir liaudies kūryba parodo ne tik protėvių gyvenseną, bet ir kelius, kuriais jų palikuonys atėjo į šiandieną. Raseinių kraštas priklauso Žemaitijos etnografiniam regionui. Didžioji jo dalis užima Rytų Žemaitijos plynaukštę, mažesnioji - Nemuno žemupį ir Dubysos slėnį. Per šimtmečius čia gyvenę pietryčių žemaičiai raseiniškiai sukūrė savitą kultūrą, sąlygotą socialinių, ekonominių, gamtinių sąlygų. Kaimas lietuviams ilgą laiką buvo būdingiausia bendruomenės plotmė. Dar XX amžiaus pradžioje du trečdaliai Lietuvos gyventojų gyveno kaimuose. Ne išimtis ir Raseinių kraštas. Užvaldant nenaudojamus žemės plotus susiformavę kupetiniai kaimai su laisvai išsidėsčiusiomis 5-8 sodybomis yra seniausias šiam regionui būdingas kaimo gyvenvietės tipas. Dalis kupetinių kaimiį skendinčių ąžuolų, klevų ir liepų apsuptyje išliko iki XX amžiaus nepaliesti žemės ūkio pertvarkymų. [Iš teksto, p. 433].