Žemaitė; žemaitiškumas

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTIštariame Žemaitę ir ištariame įspūdingą lietuvių kultūros reiškinį, nesuvedamą tik į kūrybą. Savita asmenybė, stipraus prigimtinio kūrybiškumo, plačių intetesų. Jaunų inteligentų, pirmiausia Povilo Višinskio, paskatinta rašyti, vėliau pati tapo dvasios budintoja, ypač daug prisidėjo prie moterų aktyvėjimo, sąmonėjimo. Regėjo gyvenimą kaip paveikslą, girdėjo kaip begalinį pasakojimą, juto, kad gali į jį įsiterpti. Ir XIX a. pabaigos Lietuvos kaimo dramose ar siužetuose Žemaitė įžvelgė bendrąsias žmogaus likimo peripetijas, labiausiai susitelkiančias į intymiuosius santykius, į šeimą, į gyvenimą, kurio pamatas yra sugyvenimas. Pabrėžiame Žemaitės kaimiškumą, vadiname autodidakte; bet savo laiku ji buvo gana išsilavinusi, gerai mokėjo lenkų kalbą, skaitė lenkų literatūros klasiką, mėgo ir vertino Adomą Mickevičių, skaitė ir rusiškai, turėjo prancūzų kalbos pradmenis. Lietuvių inteligentai, ypač P. Višinskis, specialiai rūpinosi Žemaitės lektūra, siuntė jai ir Shakespeare'ą, kurį suprato, įvertino. Tai rodo ne tik prigimtinius gabumus, bet ir ryžtingumą, siekį literatūrą pažinti, ją suprasti. „Kaip nenumalšinamas godulys ir gilus įsigyvenimas į knygą Žemaitės skaitymai - gal vienas gražiausių lapų Lietuvos knygos istorijoje", - ištarta Donato Saukos, savitos monografijos „Žemaitės stebuklas" autoriaus. [p. 255].

ENAs we pronounce the word Žemaitė (Samogitian Woman), we voice an impressive phenomenon of Lithuanian culture that is not limited to creative work only. She was a maverick with a strong innate talent for writing and broad interests. Encouraged to start writing by young intellectuals, above all, Povilas Višinskis, she later became a spiritual awakener herself and greatly contributed to promoting women's activism and raising their awareness. She saw life as a picture and heard it as an endless story, and she felt that she could have her say in it too. Even in the dramas and plots of the late nineteenth-century Lithuanian village Žemaitė saw universal twists and turns of human fate, mostly arising from intimate relations, family and living, which basically meant living together. We emphasize Žemaitė's rural origins and call her an autodidact, but her times she was quite well educated, could speak fluent Polish and read Polish classics, liked and admired Adam Mickiewicz, she could also read russian and knew basic French. Lithuanian intellectuals, Višinskis in particular, took care of Žemaitės reading list, and sent her books by Shakespeare, which she understood and appreciated. It shows not only her inherent talents, but also her determination and goal to get to know and understand literature. "Full of insatiable hunger and deep empathy, Žemaitė's readings are probably some of the most beautiful pages in the history of the Lithuanian book", said Donatas Sauka, the author of the original monograph The Miracle of Žemaitė. [p. 255].