Žemaitijos vardas senojoje Kartografijoje

Collection:
Sklaidos publikacijos / Dissemination publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
  • Lietuvių kalba / Lithuanian
  • Anglų kalba / English
Title:
Žemaitijos vardas senojoje Kartografijoje
Alternative Title:
Name of Samogitia in Ancient Cartography
In the Book:
Žemaitija. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2020. P. 185-200
Summary / Abstract:

LTSenaisiais žemėlapiais, arba senąja kartografija, laikytini visi žemėlapiai, pasirodę maždaug iki XIX a. pradžios. Tai neprofesionalioji kartografija, o XIX šimtmečio pradžioje imti sudarinėti topografiniai žemėlapiai pradėjo kokybiškai naują kartografijos vystymosi laikotarpį, kurį priimta vadinti profesionaliąja kartografija. Pirmosios žinios apie Baltijos regioną aptinkamos graikų mokslininko Klaudijaus Ptolemėjaus veikale „Geografija" ir jo sudarytame žemėlapyje. Tiesa, nei Lietuvą, nei tuo labiau Žemaitiją apibūdinančios informacijos čia nebuvo, galima atsekti tik Baltijos vaizdo kontūrus, Nemuno vagą ir baltų genčių - galindų bei sūduvių - lokalizaciją. Ankstyviausias žemėlapis, kuriame, tikėtina, pirmą kartą paminėtas Žemaitijos vardas, priklauso vokiečių astronomui ir kartografui Nicolaus von Cues. Tikriausiai jau daug tikslesnį ir detalesnį nei K. Ptolemėjaus kūrinys, „Vidurio Europos žemėlapį" jis sukūrė apie 1450, o jį išspausdino 1491 m. Strasbūre. Originalo neišliko, tačiau žemėlapis buvo itin paklausus tarp kartografų, tapo pavyzdžiu naujiems kartografiniams kūriniams. Taigi išliko nemažai XVI a. žemėlapių, parengtų N. von Cues žemėlapio pagrindu. [p. 185].

ENThe history of representing Samogitia in ancient maps deals with a slightly later period. The authors of the ancient maps could have varying motives as to what to include or exclude in their maps. Cartographers' personality and background, their objectives in drawing a particular map, their personal contribution in collecting cartographic information, knowledge about the location being mapped or relying on the information of other authors, mapping from scratch or copying the information of previous cartographers - these were important factors that greatly impacted cartographic material and included a great deal of subjectivity, thus it is sometimes virtually impossible to trace and identify the actual rationale behind the decisions to include or exclude certain objects. All maps that appeared until about the early 19th century are to be considered ancient maps or ancient cartography. It is amateur cartography. The topographic maps dated to the early 19t h century marked a new chapter in the development of cartography in terms of quality. This cartography is generally accepted to be professional. [p. 185].

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/116914
Updated:
2025-10-07 16:43:59
Export: