Po krikščionybės skraiste: senųjų tikėjimų liekanos

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTŽemaičių piliakalnių tyrinėtojas Liudvikas Kšivickis (Ludwik Krzywicki) rašė, kad iki pat XIII a. dabartinėje Žemaitijos teritorijoje gyvavusi „savaiminga, turėjusi savus, savarankiško plėtojimosi uždavinius, savus minties ir kūrybos kelius [...], leidžiančius kalbėti apie žemaičių (lietuvių) kultūrą, kaip apie keltų ar skandinavų". XIII - XV a. kuršių, žiemgalių, žemaičių ir skalvių istorijos raida buvo nutraukta. Jų senieji tikėjimai, buvę labai svarbūs ir leidę pakelti nuolatinių, dažnai kruvinų ordinų smūgių laikotarpį XIII-XIV a. ir dar XV a. pradžioje leidę išlikti nekrikštytiems. Tačiau ilgainiui išaiškėjo, kad jų religija tapo kliuviniu integracijai į krikščioniškąją Europą, kartu ir pretekstu alinantiems ordinų puolimams. Buvo nevaisingas ir Vytauto atsiųsto Jeronimo Prahiškio pasirinktas būdas žemaičiams krikštyti: naikinti jų garbinamus žalčius, kirsti šventuosius ąžuolus, gesinti šventąją ugnį. Vytautui teko prašyti Jeronimą išvykti iš Žemaičių žemės. [p. 119].

ENLiudvikas Kšivickis (Ludvik Krzywicki), a researcher of Samogitian hillforts, wrote that the people who had lived in the present-day territory of Samogitia right up until the 13th century were "spontaneous, had their own goals for independent development, and their own ways of thinking and creativity <...>, which allow one to speak of Samogitian (Lithuanian) culture in the same way as about Celtic and Scandinavian" culture. During the 13th-15th centuries, the historical development of the Curonians, Semigallians, Samogitians, and Scalvians had been interrupted. Their ancient beliefs, which had been very important to them, had allowed them to endure the constant and frequently bloody attacks by the Order during the 13th-14th centuries and had allowed them to remain unbaptized until the 15th century. But eventually it became clear that their religion had become an obstacle to integration into Christian Europe and at the same time a pretext for the Order's sapping attacks. The method, selected by the envoy of Vytautas, Jeronimas Prahiškis, to baptize the Samogitians, i.e. to get rid of the grass snakes they revered, to cut down the sacred oaks, and to put out the sacred fires, had been unproductive. And so, Vytautas was forced to ask Jeronimas to leave the land of Samogitia. [p. 119].