Žemaičių ir jų kaimynų ginklai

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTKai žvelgiame į kuršių, žiemgalių ir žemaičių kraštovaizdį, matome vietas, sukurtas karui. Visas kultūrinis landšaftas yra nužymėtas kovų pėdsakais. Ryškiausi iš jų, būdingiausi ir šiam kraštui, kaip ir visoms baltų gentims - piliakalniai. Žemaičių karybos istorija, ypač senoji, pirmiausia „surašyta" kraštovaizdyje - tai piliakalniai, gynybiniai grioviai, pylimai, jų grupės, kūlgrindos ir medgrindos, signalinės ir gynybinės sistemos. Netgi atskirų genčių ribos ir dykrų tarp jų likučiai, galingieji žemių centrai (Apuolė, Šatrija, Impiltis, Medvėgalis, Moteraitis ir kiti) Vakarų Lietuvoje ir ypač Žemaitijos kalvyne dabar atrodo kaip natūralus kraštovaizdis. Bet jie turėjo kitokią paskirtį. Patys galingiausi žemaičių piliakalniai įrengti ant aukščiausių, dominuojančių plačiose apylinkėse Žemaičių „kalnų": Medvėgalio (234,6 m), Šatrijos, Girgždutės (abu po 228,7 m), Moteraičio (Burbiškiu piliakalnis) (218,2 m), Sprūdės (Šaukštelio piliakalnis) (216,2 m). Žemaičių krašto piliakalniai - aukščiausios Žemaičių aukštumos kalvos - išskirtinis reiškinys baltų ir jų kaimynų pasaulyje. Jų istorija ilga: pasiruošimas karams - gynybinių įtvirtinimų, medinių pilių statymas, ginklų tobulinimas visada smarkiai veikė visuomenių ir kraštų raidą. Gentys ir žemės siekė sukurti tokias struktūros formas, kurios garantuotų saugumą, šių visuomenių gyvastį. Todėl karai, ginklai, gynyba ir puolimas taip pat yra neatskiriama mūsų praeities dalis - netgi valstybių kilmės neįmanoma suvokti be visų militarinės kultūros aspektų. [p. 67].

ENWhen the Curonian, Semigallian, and Samogitian landscape is examined, places made for war can be seen. The entire cultural landscape is marked by traces of warfare. The most vivid, the most characteristic for this region and for all of the Baltic tribes are the hillforts. The history of Samogitian warfare, especially the ancient history, was the first to be 'written' in the landscape as hillforts, moats, ramparts, complexes of them, submerged paved roads, and the signal and defensive systems. To the present day, even the boundaries between the individual tribes, the remains of the uninhabited areas between them, and the powerful territorial centres (Apuolė, Šatrija, Impiltis, Medvėgalis, Moteraitis, etc.) look like the natural landscape in West Lithuania, and especially the Samogitian hill lands. But they had a different purpose. The strongest Samogitian hillforts were created on the highest, most dominating Samogitian hills: Medvėgalis (234.6 m), Šatrija, Girgždutė (both 228.7 m), Moteraitis (Burbiškiai hillfort) (218.2 m), and Sprūdė (Šaukštelis hillfort) (216.2 m). Samogitia's hillforts and the highest hills of the Samogitian highlands are an exceptional phenomenon in the world of the Baits and their neighbours. Their history is long: preparation for war, the construction of defensive fortifications and wooden castles, and the improvement of weapons has always strongly affected the development of societies and regions. The tribes and lands sought to create structural forms that would guarantee the safety and life of these societies. [p. 67].