Žemaičių žemių "karaliai", "kunigai", "reguliai" ir "kunigaikščiai"

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTŽemių valdovų, karo vadų, vardų ir jų laimėtų kovų aprašymai aptinkami dažniausiai priešų - kryžiuočių ar kalavijuočių kronikose, rečiau - Lietuvoje rašytuose šaltiniuose. Pradedant „Eiliuotąja Livonijos kronika" ir baigiant Vytauto ir Jogailos laikais jie buvo vadinami „žemaičių kunigais" (kvnige von samaiten), Petras Dusburgietis vadino „nobiliais" (nobiles) arba reguliais (reguli), Hermanas iš Vartbergės - „satrapais" (satrapae), o Jonas iš Posilgės - „Žemaičių žemės vyresniaisiais" (die eldest in der lande czu Samaythin), rusinu kalba - bajorais. Kaip rodo istorijos šaltiniai - jie buvo ir karo vadai, taip pat žemaičių atstovai „diplomatai", pasirašinėję sutartis su kryžiuočiais, ir pan., valstybės ištakų - konfederacijų — atstovai (Vytauto laikais jie virto aukštuoju visuomenės sluoksniu - bajorais). Šio sluoksnio atstovai galėjo dalyvauti tolimuosiuose žygiuose kaip karo vadai, pvz., 1228 m. Konradas Mazovieckis prisikviečia ir žemaičius j žygį prieš Henriką Barzdotąjį. Šių vadų vedami per Kuršių neriją, kaip mini P. Dusburgietis, žemaičiai XIII a. vykdė grobiamuosius žygius į turtingąją Sambiją. Be abejo, žemių, o gal ir vyriausių pilių apygardų valdovų Žemaitijoje, kaip ir Lietuvoje ar prūsų žemėse, būta labai daug, o jų sluoksnis galėjo pradėti formuotis dar V a., kai archeologai aptinka pirmuosius įkapių turtingus (neretai palaidota ir su žirgais) karinio elito kapus. [p. 51].

ENThe descriptions of the rulers of the lands, the military leaders, their names, and the battles they won are found mainly in the chronicles of the enemy, i.e. the Teutonic Knights and Brothers of the Sword, less often in those written in Lithuania. Beginning with the Livonian Rhymed Chronicle and ending with the period of Vytautas and Jogaila, they were called the Samogitian kings (kvnige von samaiten) in general, nobles (nobiles) or little kings (reguli) by Peter von Dusburg, satraps (satrapae) by Hermann von Wartberge, the eldest in the lands of the Samogitians (die eldest in der lande czu Samaythin) by Johann von Posilge, and nobles in Ruthenian. As the historical sources show, they were military leaders as well as the Samogitians' 'diplomatic' representatives, who signed treaties with the Teutonic Knights and others, and representatives of the state's origins, the confederation. (In the time of Vytautas, they became the high stratum of society, the nobles.) The representatives of this stratum could have participated in more distant campaigns as military leaders, for example, in 1228 Konrad I of Masovia invited the Teutonic Knights and the Samogitians to join a campaign against Henry the Bearded. Led bv these leaders through the Curonian Spit, as is mentioned by von Dusburg, the Samogitians conducted marauding incursions into rich Sambia in the 13t h century. There were definitely a large number of rulers of lands and perhaps also high castle districts in Samogitia, like in Lithuania and the Prussian lands, and their stratum could have formed already in the 5t h century, the period from which archaeologists have discovered the first burials rich in grave goods (often including horses), which have also been called Military Elite Graves. [p. 51].