Pirmųjų žemaičių pėdsakais. Ryšiai su antikos ir vėlesnėmis kultūromis

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTRomėniškame laikotarpyje (I-V a. po Kr.) Žemaičių aukštumoje, kaip ir teritorijose į šiaurę ir šiaurės rytus nuo jos, vėl vyko didelės permainos, f ankstyvųjų metalų laikotarpyje dar gana retai apgyventą teritoriją, archeologų nuomone, iš vakarų ir pietvakarių plūstelėjo naujų gyventojų banga. Gerokai padaugėjo archeologinių paminklų, atsirado pilkapynų. Jie siejami su vakarų baltais. Vakarų Lietuvos plokštinių kapinynų kultūroje, manoma, dar paskutiniais amžiais prieš Kristų susiformavo kuršiai, kiek vėliau Nemuno žemupio kultūros gelmėse - skalviai. Pilkapių kultūros gelmėse išaugo net dvi žemaičių istorijos supratimui svarbios gentys - žemaičiai, žiemgaliai. Jų teritorijos išryškėjo buvusios Pilkapių kultūros vakaruose ir šiaurėje. Vėliau žiemgalius aptinkame Siaurės Lietuvoje ir Pietų Latvijoje, o romėniško laikotarpio pabaigoje pačius ankstyvuosius žemaičius randame Vidurio Lietuvos žemumose: tarp Dubysos ir Šušvės rytuose, Jūros ir Ventos-Virvytės vakaruose, o šiaurėje jie siekė Ventos vidurupį, pietuose nesiekė Nemuno. Vakariniai jų kaimynai buvo kuršiai, šiauriniai - žiemgaliai, o pietiniai - skalviai ir aukštaičiai. Senųjų žemaičių gyventa teritorija palei Dubysą ir plačiose aplink Raseinius plytinčiose žemumose aukštaičių gentims leido šių žemių gyventojus vadinti žemaičiais. Čia, manyčiau, ir verta ieškoti „žemaičių" etnonimo kilmės. [p. 33].

ENDuring the Roman period (1st - 5th centuries AD), big changes again occurred in the Samogitian Highland, like in the territories to the north and northeast of it. A new wave of people flowed into the territory, in the opinion of archaeologists, from the west and southwest which was still fairly sparsely inhabited in the Metal Age. The number of archaeological sites greatly increased and hillforts appeared. These are connected with the West Baits. In the West Lithuanian Burial Ground culture, it is thought, the Curonians formed in the last centuries ВС, the Scalvians somewhat later in the depths of the Lower Nemunas culture. Two tribes that are important for understanding Samogitian history, the Samogitians and Semigallians, grew out of the depths of the Barrow culture. Their territories appeared in the west and north of the former Barrow culture. Later the Semigallians are encountered in north Lithuania and south Latvia, but in the late Roman period the earliest Samogitians are found in the Central Lithuanian Lowland: between the Dubysa and Šušvė in the east, the Jūra and Venta-Virvytė in the west, to the mid-Venta in the north, and not as far as the Nemunas in the south. Their western neighbours were the Curonians, the Semigallians were to the north, and the Scalvians and Aukštaitians were to the south. The territory inhabited by the ancient Samogitians along the Dubysa and in the extensive lowlands around Raseiniai allowed the Aukštaitian (aukšti - high) tribes to call these 'low' (žemi) inhabitants 'lowlanders' (Žemaičiai - Samogitians). In the author's opinion, it is worth looking for the origin of the Žemaičiai ethnonym in this situation. [p. 33].