Kūrybinė bibliofilijos erdvė Lietuvos Respublikoje (1930–1940)

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kūrybinė bibliofilijos erdvė Lietuvos Respublikoje (1930–1940)
In the Journal:
Knygotyra. 2007, t. 48, 149-171 p
Keywords:
LT
bibliofilija; bibliofilai; bibliotekos; asmeninės bibliotekos; knygos kultūra; knygos mėgėjai; draugija; elitinė kultūra.
EN
bibliophily/bibliophilism; bibliophiles; libraries; private libraries; book history; book lovers; society; elite culture.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje, remiantis publikuotais šaltiniais ir literatūra bei kai kuriais naujais autorės turimais sakytinės istorijos liudijimais, nagrinėjami prieškario Lietuvos bibliofilinio gyvenimo vertybiniai aspektai (bibliofilo savivoka ir saviraiška), to meto organizuoto bibliofilijos sąjūdžio narių bibliofilinės nuostatos. Svarstoma, kiek jie laikytini bibliofilais ir kiek – knygų mėgėjais plačiąja prasme. Išanalizavus turimą medžiagą apie vertingiausias to meto bibliofilų asmenines bibliotekas (V. Biržiškos, A. Janulaičio, K. Jablonskio, V. Steponaičio, P. Jakšto, Vaižganto, P. Galaunės, V. Burkevičiaus, V. Daumanto, A. Mošinskio, J. Šaulio ir kt.) bei pačių bibliotekų savininkų bibliofilinio angažavimosi liudijimus, daroma išvada, jog Nepriklausomoje Lietuvoje buvo susiformavusi bibliofilinei veiklai palanki kūrybinė erdvė. Nors tuometėje kultūros politikoje dėmesys aristokratinio kultūros paveldo integravimui į bendrąjį Lietuvos kultūros paveldą buvo per mažas, visuomenėje buvo jaučiama elitinės bibliofilijos stilistikos reikmė. XXVII knygos mėgėjų draugijos narių nuostatos dėl bibliofilijos krypties buvo nevienareikšmės, tokie draugijos nariai kaip P. Galaunė, M. Urbšienė, Biržiškos ir kiti orientavosi į aristokratinį bibliofilijos stilių ir gyvenseną, kiti, pavyzdžiui, Vaižgantas, kaip tipiškas tautinės agrarinės kultūros atstovas, tapatinosi su knygos mėgėjais plačiąja prasme. Istoriškai pagrįsta distancija tarp aktualiosios tautinės ir aristokratinės kultūros prieškario Lietuvos Respublikoje bus lėmusi, jog ir bibliofilinis gyvenimas, visų pirma XXVII knygos mėgėjų draugijos veikla, taip ir liko gana kamerinio pobūdžio. [Iš leidinio]

ENThe article deals with the bibliophilism in Lithuania in 1930–1940. On the basis of publications, archive material and oral history sources some aspects of the creative self-expression of bibliophiles are analysed (bibliophiles sensu stricto and book lovers). The analysis of private libraries of the most prominent bibliophiles and book lovers of that period (V. Biržiška’, A. Janulaitis’, K. Jablonskis’, V. Steponaitis’, P. Jakštas’, Vaižgantas’, P. Galaunė’, V. Burkevičius’, V. Daumantas’, A. Mošinskis’, J. Šaulys’ and others) leads to a conlusion that some favourable conditions for the spread of bibliophilism appeared in Lithuania before the II World War. The attention of the cultural politic of Lithuania of that time was focused away from the elite culture and was concentrated to the folk culture, but an elite stile of bibliophilism and the lifestyle of bibliophiles themselves was actualy cultivated too. The members of the Society of 27 Book Lovers, which functioned in Kaunas in 1930–1940, had started bibliophilic activities in line with Western bibliophilic images. The historical distance between actual folk culture and aristocratic culture caused that Lithuanian bibliophilic life of that time and activity of the Society of 27 Book Lovers were very secluded. [From the publication]

ISSN:
0204-2061; 2345-0053
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/11687
Updated:
2018-12-17 11:57:55
Metrics:
Views: 2    Downloads: 1
Export: