Akmens ir žalvario amžiai

LTAkmens ir žalvario amžių palikimą merkinės apylinkėse atspindi nepaprastai gausios radinių kolekcijos. Dauguma jų - radiniai, įvairiu metu surinkti senovės gyvenviečių paviršiuje. Iki šiol tik trys senovės gyvenvietės daugiau ar mažiau buvo stacionariai tyrinėjamos. Tai Netiesų 1, Maksimonių 4 ir Merkinės 9. Kolekcijose vyrauja titnago dirbiniai: strėlių antgaliai, gremžtukai, rėžtukai, kirveliai, kiti dirbiniai ir jų gamybos atliekos (nuoskalos, skaldytiniai). Titnago radinius papildo pavieniai dirbiniai iš kitų akmens rūšių bei žalvario ir negausios molinių puodų šukės. Merkinės apylinkių senovės gyventojai titnago žaliavos rieduliukus galėjo rinkti Nemuno potvynių plaunamoje upės apatinėje terasoje. Kaip rodo akmens ir žalvario amžių gyvenviečių topografinė padėtis, žmonės visais laikais stengėsi maksimliai išnaudoti gamtinės aplinkos privalumus bei gamtos išteklius. Išsiskiria keturios pagrindinės topografinės zonos, kuriose užfiksuotos senovės gyvenvietės. Tai didžiųjų upių (Nemuno, Merkio) žemosios (11 pav.) ir aukštosios (12 pav.) terasos, taip pat žemosios (13 pav.) ir aukštutinės (14 pav.) terasos ežerų arba nedidelių upelių pakrantėse. Savo trauka senovėje ypač pasižymėjo upių ir upelių santakų vietos, kalvelės arba terasų kyšuliai ten, kur upeliai įteka ežerus (išteka iš jų). Remdamiesi gausia medžiaga, esančia LNM ir MKM fonduose, taip pat tyrimų gretimuose Varėnos r. vietovėse rezultatais, pabandėme atkurti seniausių Merkinės prie šistorinių laikotarpių - akmens ir žalvario amžių - pagrindinius raidos bruožus (15 pav.). [Iš teksto, p. 31].