Bibliografijos klasifikavimo idėjos tarpukario Lietuvoje (istorinis ir loginis požiūris)

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Bibliografijos klasifikavimo idėjos tarpukario Lietuvoje (istorinis ir loginis požiūris)
Alternative Title:
Ideas of classifying bibliography in pre-war Lithuania (historical and logical approach)
In the Journal:
Knygotyra. 2007, t. 48, 124-148 p
Keywords:
LT
Bibliografijos priemonės; Klasifikacija; Bibliologija; Bibliografijos mokslas; Bibliografijos praktika; Schemos; Publikacijos; Struktura; Terminologija.
EN
Bibliography; Classification; Book science; Science of bibliography; Bibliographical practice; Schema; Publications; Structure; Terminology.
Summary / Abstract:

LTStraipsnio tikslas – remiantis istoriniu ir loginiu požiūriu išnagrinėti tiriamą objektą (bibliografijos klasifikavimo idėjų sklaidą tarpukario Lietuvoje) to meto Lietuvos ir užsienio bibliografijos mokslo ir knygotyros kontekste, jų brandą, mokslinę ir praktinę vertę bei vietą bibliografijos moksle. Sunkiomis sąlygomis, nedaugelio specialistų pastangomis plėtojant bibliografiją, pagrindinį dėmesį teko skirti ne jos teorijai, o praktikai. Todėl bibliografijos klasifikavimo idėjos buvo negausios, jos ryškiausiai atsispindėjo mokymui skirtuose V. Ruzgo (1937 m. vadovėlis) ir V. Biržiškos (1940–1941 m. paskaitų konspektas) darbuose. Užsienyje ir Lietuvoje buvo populiarios ir plačiai vartojamos daugiaaspektės bibliografijos klasifikacijos, atitinkančios kategorinį (mokslinį) klasifikavimo būdą. Iš žinomų ir prieinamų sociokultūrinių klasifikacinės veiklos variantų bibliografijoje savo reikmėms ir platesnei sklaidai Lietuvos knygotyrininkai ir bibliografai rinkosi Rytų, konkrečiau – rusų, kaip vienus įdomiausių ar brandžiausių mokslinių sprendimų. Straipsnyje išnagrinėta V. Ruzgo perimta M. Ščelkunovo (1926) bibliologijos klasifikacijos sudėtyje esanti daugiaaspektė bibliografijos klasifikacija ir V. Biržiškos adaptuota E. Šamurino (1933) bibliografijos kaip bibliografijos priemonių klasifikacija.To meto Lietuvoje tikrosios refleksijos, kuri pasireikštų analize, kritika, nebuvo. Tačiau egzistavo paslėpta, nebyli užsienio bibliografijos klasifikacinio proceso (kaip ir viso bibliografijos mokslo) refleksija, pasireiškusi savita klasifikacine knygotyrininkų ir bibliografijos mokslo atstovų elgsena: vienų užsienyje plitusių idėjų visiškas ignoravimas, kitų idėjų tik nekritiškas pristatymas; tam tikrų klasifikavimo idėjų pasirinkimas, panaudojimas ir pritaikymas savo reikmėms su labai menkais pakitimais ar naujais elementais, daugiausia terminijos srityje. Klasifikacijose atskleistos bibliografijos rūšys, jų terminai, vartoti Lietuvos autorių, pagelbėjo profesiniam mokymui, prisidėjo prie bibliografijos lietuviškosios terminijos kūrimo, bibliografijos mokslo plėtros Lietuvoje. Lietuvos bibliografų profesinė erudicija leido jiems dirbti to meto bibliografijos mokslo lygiu. [Iš leidinio]

ENThe aim of the article has been to analyse the research object (the spread of the ideas of classifying bibliography in Lithuania of that period) on the basis of historical and logical aspects in context of book science and bibliography science, their quality, their scientific and practical value and place in the science of bibliography. The main focus of attention in Lithuania was maintened on bibliographical practice, not theory. That is why ideas of classification of bibliography were scarce, and were mainly reflected in teaching aids of V. Ruzgas (1937) and V. Biržiška (1940–1941). Multi-aspects classification was popular (widely used) both in Lithuania and abroad. Out of wellknown available variants of socio-cultural classification activity in bibliography scholars used to choose easten (Russian) direction, as the most interesting and mature approach. The article has explored V. Ruzgas’ multi-aspect classification of bibliography based on M. Schelkunov (1926) and that of V. Biržiška’s based on E. Schamurin (1933). In the Lithuania of that time there was a lack of the analysis and critical approach in the field of world bibliography classification ideas, but there existed a hidden reflection of the classification process, expressed by the original classification behaviours of Lithuanian book scientists and bibliographers. They either ignored some foreign ideas or uncritically reflected them in their works, or applied some of them for their needs with minor changes, mainly in the sphere of terminology. Kinds of bibliography that appeared in classifications, the terms used by Lithuanian authors were beneficial for specialists training, and forming of professional terminology and science of bibliography in Lithuania. Professional erudition of Lithuanian bibliographers enabled them to work on the level of achievements in bibliography science of that time. [From the publication]

ISSN:
0204-2061; 2345-0053
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/11686
Updated:
2018-12-20 23:13:04
Metrics:
Views: 3    Downloads: 1
Export: