Mintys skaitant istoriografiją apie 1914 m. liepos krizę

LTStraipsnyje keliama mintis, kad istoriografijoje Pirmojo pasaulinio karo genezės tema įsigalėjęs kaltės dėl karo aiškinimosi motyvas turėjo tris negatyvias pasekmes. Pirma, tyrimo objektu faktiškai tapo didžiųjų imperinių valstybių kovos dėl galios arena; toks tyrimo rakursas savaime patrauklus, bet neteikiantis galimybių vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kas gi yra tikrasis kaltininkas, ir „kaltininko“ įvardijimas tapo priklausomas nuo politinės konjunktūros. Antra, orientacija į prieškarinės sistemos pagrindinių veikėjų tarpusavio sąveiką objektyviai vedė į esamos europinės struktūros išsaugojimo paieškas; prieškarinis europinis koncertas faktiškai sutapatintas su europine civilizacija. Trečia, už tyrimo dėmesio ribų liko tautų apsisprendimo principo veiksnys, padaręs esminę įtaką transformuojant europinę sistemą demokratizacijos linkme. Apžvelgus Pirmojo pasaulinio karo genezei skirtą istoriografiją daromos išvados, kad ji visų pirma savo apimtimi liudija apie to karo ypatingą svarbą Europos, ir ne tik, istorijai. Neginčytina, kad po to karo pasidėjo nauja epocha, kurią įvairiai galima ženklinti, tačiau palyginus su ankstesnėmis epochomis nenuneigiamas jos šuolis demokratizacijos linkme. Bet aptartoje Pirmojo pasaulinio karo genezės istoriografijoje centrinę vietą užima kaltės dėl karo motyvas. Taip objektyviai – o kai kuriais atvejais ir subjektyviai – aptartos istoriografijos dėmesys telkiamas ne į minėto vertybinio šuolio genezę ir reikšmę, o į savotišką apologetiką iki karo egzistavusios sistemos, kurios pagrindiniai bruožai – europocentrizmas ir didžiųjų valstybių bei didžiųjų tautų viešpatavimas.Kaltės dėl karo motyvas aptartoje istoriografijoje paprastai orientuotas į techninius-operatyvinius sprendimus, vedusius arba galėjusius vesti į karą; už dėmesio ribų lieka eksplikacija konkretaus santykio tarp karo kilmės motyvų ir tautų apsisprendimo principo. Be to, istoriografijos raida nuo XX a. trečiojo dešimtmečio iki XXI a. trečiojo dešimtmečio leidžia pastebėti pasireiškusią interpretacijų priklausomybę nuo tarptautinės politinės konjunktūros. Panašu, kad istoriografijos raidoje pasireiškęs interpretacinis vingis nėra vien akademinių diskusijų apraiška. Apžvelgtoje istoriografijoje dominuojanti tendencija ieškoti alternatyvos pasauliniam karui liudija apeliaciją į karo aukų beprasmiškumą. Bet kartu tai liudija nostalgiją ikikarinės sistemos atžvilgiu. O radikali tokios alternatyvos paieška reiškia nuostatą retrospektyviai konfliktą apriboti pangermanistinių ir panslavistinių galių kovos kontekstu. Apžvelgta Pirmojo pasaulinio karo kilmės istoriografija patvirtina koncepciją, pagal kurią nuo Apšvietos laikų Vakarai traktuoja Rytus (šiuo atveju Rytų Europą) kaip savo vaizduotės ir interesų produktą. Reikšminiai žodžiai: karo priežastis, nacionalinis klausimas, istoriografinis revizionizmas, „Fišerio kontroversija“, pangermanizmas, panslavizmas, lokalus karas prieš globalinį, eurocentrizmas.

ENThe article suggests that the motif of explaining the guilt of the war, which had prevailed in the historiography on the genesis of the First World War, had three negative consequences. First, the object of the study became the arena of the power struggle of great imperial powers. Although this angle of investigation is attractive in itself; it does not provide an opportunity to unambiguously answer the question– about the real culprit. Consequently, naming the “culprit” has become dependent on political conjuncture. Secondly, orientation towards the mutual interaction of the main actors of the pre-war system objectively led to the search of preservation of the existing European structure, with the pre-war European concert being identified with European civilization. Thirdly, the principle of self-determination of peoples, which had a fundamental impact on transforming the European system in the direction of democratization, had remained outside the scope of the research. Keywords: the culprit of war, national question, historiographical revisionism, the Fischer controversy, Pan-Germanism, Pan-Slavism, local war vs. global war, Eurocentrism.