LTDeapeliatyviniais vadiname asmenų pavadinimus pagal kilimo, buvimo bei gyvenamąją vietą, kurie padaryti ne iš tikrinių, bet iš bendriniš gyvenamąją ar negyvenamąją vietą reiškiančių daiktavardžių, erdvės reikšmės budvardžių bei vietos-erdves prieveiksmių, pvz.: daubiškis : dauba, girininkas : giria, kaimietis : kaimas, šišioniškis : šišion, tolutis : tolus; toli, užupis : už- + upė, vandenis : vanduo. [...] Šiai vedinių grupei priklausytų ir desubstantyviniai vietos reikšmės priedėliai, žymintys kieno nors ypatybę, gautą pagal vietą (pvz.: kiškis miškis, paukšteliai rakštūnėliai, žirgelis lankininikas). [...] Svarbiausias straipsnio tikslas - aptarti deapeliatyvinių asmenų pavadinimų pagal kilimo, buvimo bei gyvenamąją vietą būdingus darybos bruožus bei specifiką, kadangi iki šiol kiek detaliau jie tebuvo apžvelgti "Lietuvių kalbos gramatikoje". Surinkta medžiaga (apie 700 pavyzdžių) rodo, kad minėtųjų pavadinimų dažniausiai daromasi derivacijos, rečiau - kompozicijos būdu. Tokia tvarka toliau juos ir panagrinėsime. [Iš teksto, p. 114-115].