Slinkties kelio reikšmės bei jų raiška

LT1.1. Erdvės (vietos) santykius žyminčios žodžių formos bei konstrukcijos turi šias apibendrintas reikšmes: 1) veiksmo vykimo ar daikto buvimo vietos (gyvena mieste, auga prie kelio, aria dirvą už upės), 2) slinkties pradinio taško (grįžo iš tėviškės, nukrito nuo stalo), 3) slinkties galinio taško (nuėjo į sodžių, pakilo iki debesų) ir 4) slinkties kelio (eina vieškeliu, važiuoja per mišką, šliaužia palei sieną). Buvimo vietos reikšmės formos sudaro semantinę opoziciją pradinio bei galinio taško ir kelio konstrukcijoms (kartu paimtoms) pagal jų reiškiamų erdvės santykių statiškumą / dinamiškumą ([...]). 1.2. Slinkties kelias (toliau - tiesiog kelias) yra reiškiamas: 1) specialiomis raiškos priemonėmis, 2) nespecialiomis raiškos priemonėmis: a) reguliariai, b) nereguliariai (tam tikruose kontekstuose). Kelio raiškos priemonės vaizduoja 1 lentelė. 1.3. Kelio reikšmės formos - linksniai ir prielinksnių konstrukcijos - kaip ir buvimo vietos raiškos priemonės, skiriasi savo tarpe orientaciniais požymiais, plg. eina per mišką / mišku (kelias daikto viduje - vidaus reikšmė) ir važiuoja palei upe, pro mišką (kelias daikto pašaliu - pašalio reikšmė). Žr. 2 lentelę. Antra vertus, kelio konsturkcijos skiriasi ir slankumo požymiais: vienos jų žymi konstantinį kelią, kitos - tranzitinį (žr. Kilius 1980 : 38). Mes vartosime lietuviskus terminus - visas (vientisas) kelias ir tarpinis kelias. [Iš teksto, p. 143].