Derinamojo pažyminio vieta senojoje lietuvių kalboje

LT1. Dabartinės lietuvių kalbos pažyminys paprastai eina prieš pažymimąjį daiktavardį. Tokia jo pozicija yra neutrali, nežymėta. Postpoziciškai jis vartojamas tada, kai jį norima pabrėžti [...]. Pastebėta, kad senuosiuose XVI-XVII a. raštuose derinamojo pažyminio postpozicija yra dažnesnė, tačiau išsamiau jo vieta pažymimojo žodžio atžvilgiu šiuose raštuose nėra tyrinėta, tik manoma, kad pažyminys dažniau nukeliamas po pažymimojo žodžio dėl slavų kalbų poveikio - daugelis religinių knygų buvo išverstos iš lenkų kalbos [...]. 2. Senųjų raštų duomenys padėtų nustatyti žodžių tvarkos raidos kryptį. Bet tyrinėjimą sunkina ta aplinkybė, kad beveik visi senieji tekstai yra verstiniai, patyrę nemažą kitų kalbų įtaką. Pasirenkamas šaltinis turėtų būti originalus arba bent pusiau originalus. Šiame straipsnyje norima panagrinėti derinamojo pažyminio poziciją K. Sirvydo "Punktuose sakymų" ir J. Bretkūno "Postilėje". pPunktai sakymų" yra ne verstinis, bet originalus veikalas, pirmiausiai parašytas lietuviškai, tik po to išverstas į lenkų kalbą (Zinkevičius 1988 : 256). Šalia esantis vertimas leidžia palyginti žodžių tvarką lietuviškoje ir lenkiškoje tekstų dalyse. J. Bretkūno "Postilė" taip pat nėra vertimas, bet kompiliacinis veikalas, ją rašydamas autorius pasinaudojo savo sakomais pamokslais ir kitų protestantų teologų darbais (Zinkevičius 1988 : 66-67). Nė vienas iš šių šaltinių stilistiniu požiūiriu nėra visai neutralus, nežymėtas. Tai retorinio pobūdžio tekstai - pamokslų rinkiniai. Į tai bus atsižvelgiama naudojant statistinius duomenis bei stengiantis nustatyti vyraujančią žodžių tvarką neutraliame tekste (Reklaitis 1982 : 371 tt.).3. Siekiant nustatyti derinamojo pažyminio poziciją pažymimojo žodžio atžvilgiu buvo išrinkti visi sakiniai su pažyminiais iš K. Sirvydo "Punktų sakymyų" pirmosios dalies ir iš 100 J. Bretkūno "Postilės" puslapių. Žodžiyų tvarka ištyrinėta 3447 junginiuose (2263 - iš "Punkty sakymų", 1184 - iš "Postilės"). Abiejų šaltinių statistiniai duomenys rodo (žr. 1 lentelę), kad dominuoja derinamojo pažyminio prepozicija: "Punktuose sakymų" prepoziciškai, vartojama 74,3% visų derinamųjų pažyminių, o "Postilėje" - net 89,4%. [Iš teksto, p. 124-125].

ENAttributes of Modern Lithuanian precede the noun. They follow the noun only in the case of inverted word order. In Old Lithuanian the attribute follwed the noun more often. ; Modern Lithuanian has the SVO order of the major sentence constituents. By implicational universals of Greenberg if any language has the SVO word order, the genetive and the adjective follow the noun. Modern Lithuanianis inconsistent with these implicational universals. The article deals with the position of the attribute in concord in K. Sirvydas ”Punktai sakymų” and J. Bretkūnas ”Postilė”. Statistical data show the dominance of prepositional attribute (PS 74,3%, BrP 89,4%). The pronoun and the numeral precede the noun more often than adjective (in ”Punktai sakymų” Adj N 58%; in ”Postilė” AdjN 86%). The postposition of attributes in Old Lithuanian writings can’t be explaned only as a result of the influence of Slavonic languages. A pronoun follows the noun in such cases: when the noun is stressed; when the pronoun is connected with the noun by appositional relations; it can follow the noun as a result of the intonation and rhythm of the sentence. An adjective goes after the noun in such cases: when the adjective is stressed; when it is used in constructions with other attributes (pronoun or genetive); when it goes at the-end of the sentence or before the pause. The position of the adjective in some frozen constructions of religious phraseology can be the result of Polish and Latin influence. The position of adjectives can be motivated by genre and style, e. g. postpositional adjectives in ”Punktai sakymų” are more often used for rhetorical reasons. The usage of enclitical words in the position between the attribute and the noun is being explained in connection with the law of Wackernagel.