Lietuvių kalbos veiksmažodžių valentingumas ir jo aprašymo principai

LT1.1. Veiksmažodis yra veiksmažodinio sakinio centras. Apie jį grupuojasi kiti sakinio žodžiai, vieni arba su savo priklausomais žodžiais, sudarydami įvairias sintaksines struktūras. Vieni žodžiai prie veiksmažodžio jungiasi gana laisvai, jie sakinyje gali būti arba nebūti ir jų forma bei reikšmė priklauso ne nuo veiksmažodžio reikšmės savybių, o tik nuo minties reiškimo reikšmių, t.ny. nuo to, ką norima pasakyti, [...]. Kitų žodžių jungimasi lemia veiksmažodžio reikšmė. Kiekvienam veiksmažodžiui būdingos tam tikros jungimosi išgalės, kurios realizuojamos sakinyje prisijungiant prie jo atitinkamiems žodžiams bei jų formoms. Pavyzdžiui, veiksmažodis valgyti reikalingas dviejų daiktavardžio linksnių - vardininko ir galininko: [...]. Su šiais žodžiais veiksmažodžiai sudaro veiksmažodinių sakinių branduolį, t. y. tam tikrus sakinių struktūrinius modelius. Šios veiksmažodžių jungimosi išgalės sudaro tai, kas šiuolaikinėje kalbotyroje vadinama veiksmažodžių valentingumu. Norint sudaryti visais atžvilgiais taisyklingą sakinį, reikia atsižvelgti į tariniu einančio veiksmažodžio valentines savybes, t. y. reikia žinoti, kiek ir kokių žodžių bei jų formų turi su juo eiti, kurios formos sakinyje būtinos, o kurios gali būti praleistos, kokia tų žodžių reikšmė. Kad žmonėms būtų lengviau orientuotis šioje veiksmažodžių vartosenos įvairovėje, rašomi tam tikri veiksmažodžių junglumo žodynai. [Iš teksto, p. 54].

ENThe present article deals with principles and methods of investigating verb valence and its description in a Dictionary of Lithuanian Verb Valence the first volume of which has already been finished and at present is in print, the second one is still in preparation. The aim of this dictionary is to present general information about the use of Lithuanian verbs with other words and constructions. This information is necessary to ensure the grammatically and syntactically correct use of the particular verb in the sentence. Verbs ability to take words and constructions in this dictionary is described on the ground of their valence. Syntactic, semantic and lexic valence structures are given. They indicate the right grammatical form and the semantic meaning of the words to be taken as certain complements by the particular verb, distinction between obligatory and optional complements is also made and their semantic functions are defined. All the three valence structures are furnished with examples. The majority of the verbs presented are polysemantic. The dictionary reveals links between the meanings of verbs and differences in syntactic, semantic and lexic valence. The dictionary is assumed to include about 2000 verbs.