Ištiktukų ir būdinių vieta žodžių klasių sistemoje

LT1. 1. Ilgą laiką lietuvių kalbos gramatikose dalelytė ir ištiktukas nebuvo skiriami atskiromis žodžių klasėmis. Dalelytės, anksčiau aptariamos prie prieveiksmių, atskira žodžių klase pirmą kartą buvo pateiktos tritomėje "Lietuvių kalbos gramatikoje" (aut. V. Labutis, LKG 1971 : 543-576). Šią naują žodžių klasę pamatuotai išskyrė ir detaliai aprašė B. Labutis savo kand. disertacijoje "Dabartinės lietuvių kalbos dalelytės" (1965). Ištiktukų terminą sukūrė J. Jablonskis. Tačiau atskira žodžių klase J. Jablonskis ištiktukų neskyrė. Jie aptariami prie jaustukų (Jablonskis 1918; 1922). [...] Pirmą kartą ištiktukas plačiai aprašytas tritomėje "Lietuvių kalbos gramatikoje" (aut. I. Jasinskaitė, LKG 1971 : 734-746). Jis čia taip pat skiriamas atskira žodžių klase. [...] Kad ištiktukai dėl savo vaizduojamosios reikšmės sudaro specifinę lietuvių kalbos žodžių grupę, niekam abejonių nekyla, bet ar dėl to ji skirtina gramatikose atskira žodžių klase (kalbos dalimi), tenka labai abejoti. 2.1. Žodžių klasės (kalbos dalys) gramatikose paprastai skiriamos remiantis trim kriterijais: sintaksiniu, morfologiniu ir semantiniu. [Iš teksto, p. 43].

ENIn the most latest grammars of the Lithuanian language onomatopoeic interjecions (strykt, pokšt) are considered to be a separate word-class. The author analyses he functions of the onomatopoeic interjections and concludes that these words have no status of the separate word-class. They form one of the semantic groups in the ord-class of the particles. Th eso-called "būdiniai" (bėgte bėgo) with the formant -te can be enclosed into he word-class of the particles too. They express no adverbial modifiers, but emhasize the action, expressed by the verb.