Simono Stanevičiaus tekstų daiktavardžio linksniavimo tipų hierarchija

LTTapačiomis galūnėmis laikomos ne tik visai vienodos galūnės, bet ir tokios, kurios skiriasi automatiška fonologine kaita a : e, ā : ē, taip pat galūnės, atsiradusios po sisteminio trumpėjimo ir turinčios "senesnį" ir naujesnį fonetinį variantą (pvz., S. Stanevičiaus tekstų (i) ā ir ē kamieno vardažodžių daugiskaitos naudininko galūnės -uoms (rašoma -om's) ir -ums). Turėdamas tai galvoje, S. Stanevičiaus tekstų daiktavardžių linksniavimo tipų hierarchijai tirti svarbiausiu linksniavimo tipų indikatoriumi pasirinkau sutampančių galūnių skaičių (m) gretimose paradigmose ("kamienuose"). Pavyzdžiui, bendrinės kalbos daiktavardžių spiečius ir paupys paradigmose yra 8 sutampantys linksniai - taigi tų paradigmų panašumo indikatorius (m) yra lygus 8. Tačiau toks paprastas indeksas būtų ne visai tikslus, nes: 1) tokios galūnės, kaip daugiskaitos kilmininkas, yra bendros visiems linksniavimo tipams; 2) vienaskaitos šauksmininkas smarkiai įvairuoja, priklauso nuo konkrečių žodžių ar net situacijų; 3) ne visų linksnių dažnis tekste (kartu ir svoris sistemoje) yra vienodas; negalima lyginti tokių centrinių linksnių, kaip vienaskaitos vardininkas, kilmininkas bei galininkas ir tokio periferinio linksnio, kaip daugiskaitos vietininkas, dažnio (ir svorio). Pirmojo ir antrojo netikslumo galima išvengti, eliminuojant iš paradigmų šiuo atžvilgiu anomališkus linksnius - šauksmininką ir daugiskaitos kilmininką. Trečičjį netikslumą galima sušvelninti, išvedus tam tikrą pataisą (pi), tiesiog ar netiesiog atspindinčią sutampančių linksnių dažnį rišliame tekste [Girdenis, Rosinas, 1977, p. 339].Tirdamas S. Stanevičiaus tekstų daiktavardžių linksniavimo tipų hierarchiją, po įvairių bandymų nustačiau, kad tokios pataisos vaidmenį vienaskaitos linksniams gali atlikti trupmena, apytikriai lygi dvigubam atitinkamų linksnių santykiniam dažniui rišliame tekste, o daugiskaitos linksniams - pusei vienaskaitos linksnių atitinkamos pataisos. Be to, natūralius linksnių dažnio duomenis gerokai suapvalinau (žr. 1 lentelę). [Iš teksto, p. 112-113].

ENStatistics indicate that the nouns in S. Stanevičius’ texts fall into three main classes according to the isomorphism of their declension. The first class is represented by masculine nouns, the second - by masculine and feminine and the third - by feminine nouns. It follows that there are three main declension types in the nouns of S. Stanevičius’ texts, i. e. masculine, mixed and feminine, respectively. Each of these three types allows, furthermore, binary subdivision: u, iu :: a, ia (the masculine type), i :: consonant themes (the mixed type) and ā, iā :: ē (the feminine type). The dendrogram of the declension types almost correlates with the corresponding dendrogram of the contemporary literary language, however, the former being a bit lower; this shows that the inflectional types in S. Stanevičius’ dialect entered the process of mutual assimilation.