A short history of Lithuanian literature

LT"Trumpa lietuvių literatūros istorija" apima laikotarpį nuo pirmosios lietuviškos knygos išleidimo iki tarpukario ir mūsų dienų. Kūrėjams skirti skyreliai glausti, apsiribojama kelių biografijos faktų ir reikšmingiausių kūrinių paminėjimu. Įvadiniame straipsnyje aptariama lietuvių kalba ir tautosaka. "Istorija" pradedama pirmosios lietuviškos knygos – M. Mažvydo "Katekizmo" - aptarimu. Senąją lietuvių literatūrą atstovauja K. Donelaitis ir A. Baranauskas. Skyreliu apie Maironį pradedama "Naujosios eros" apžvalga. Tarpukario lietuvių literatūra aptariama literatūros srovių - simbolizmo (J. Baltrušaitis, B. Sruoga, V. Mykolaitis-Putinas), avangardizmo (K. Binkis), trečio fronto (S. Nėris, K. Boruta, P. Cvirka) romantizmo (pastarasis skiriamas į lyriškąjį , kuriam atstovauja B. Brazdžionis, J. Aistis, A. Miškinis, impresionistinį, kurio autoriais įvardijami I. Šeinius ir A. Vaičiulaitis ir realistinį) - I. Simonaitytė) - ir žanrų - dramos (V. Krėvė-Mickevičius, P. Vaičiūnas), prozos (A. Vienuolis, J. Tumas-Vaižgantas) - kontekste. Sovietinio laikotarpio lietuvių literatūrai knygoje atstovauja J. Avyžius, J. Marcinkevičius, E. Mieželaitis, I. Meras. Atskiras knygos skyrius skirtas išeivijos literatūros aptarimui - atskirai apžvelgiama poezija (K. Bradūnas, J. Mekas, H. Nagys, L. Sutema, A. Nyka-Niliūnas, H. Radauskas, A. Mackus, T. Venclova), proza (P. Andriušis, M. Katiliškis, A. Škėma) ir drama (A. Landsbergis, K. Ostrauskas). Paskutinis skyrius skiriamas šiuolaikinės lietuvių literatūros autoriams - R. Gaveliui, L. Gutauskui, R. Granauskui, S. Gedai, M. Martinaičiui, J. Vaičiūnaitei, N. Miliauskaitei).Reikšminiai žodžiai: Literatūros istorija; Proza; Drama; Egzodas.

ENThe "Trumpa Lietuvių Literatūros Istorija" covers the time period from the publishing of the first Lithuanian book till the interwar period and present days. The chapters, dedicated to authors are brief, limited to mentioning of only several facts of their biographies and most significant works. The introductory article discusses the Lithuanian language and folklore. The book is started with the discussion of the first Lithuanian book, i. e. M. Mažvydas’s "The Simple Words of Catechism". The old Lithuanian literature is represented by K. Donelaitis and A. Baranauskas. The chapter on Maironis begins the overview of the “New Era”. The interwar Lithuanian literature is discussed in the context of different genres of literature, i. e. symbolism (J. Baltrušaitis, B. Sruoga and V. Mykolaitis-Putinas), avant-garde (K. Binkis), the third front (S. Nėris, K. Boruta and P. Cvirka), romanticism (which is divided into lyrical, represented by B. Brazdžionis, J. Aistis and A. Miškinis, impressionistic, represented by I. Šeinius and A. Vaičiulaitis and realistic, represented by I. Simonaitytė), drama (V. Krėvė-Mickevičius and P. Vaičiūnas) and prose (A. Vienuolis and J. Tumas-Vaižgantas). The Lithuanian literature of the Soviet period is represented by J. Avyžius, J. Marcinkevičius, E. Mieželaitis and I. Meras. A separate chapter of the book is dedicated to discussion of expatriates’ literature – poetry (K. Bradūnas, J. Mekas, H. Nagys, L. Sutema, A. Nyka-Niliūnas, H. Radauskas, A. Mackus and T. Venclova), prose (P. Andriušis, M. Katiliškis and A. Škėma) and drama (A. Landsbergis and K. Ostrauskas). The last chapter is dedicated to the authors of the modern Lithuanian literature - R. Gavelis, L. Gutauskas, R. Granauskas, S. Geda, M. Martinaitis, J. Vaičiūnaitė and N. Miliauskaitė).