LT[...] A. Salio gabumai ypač išryškėjo studijų metais Kauno universitete, kuris vėéliau gavo Vytauto Didžiojo vardą. Ča 1923 m. jis turėjo laimę mokytis iš tokių įžymybių kaip didžiausias lietuvių kalbotyros istorijoje lituanistas ir baltistas komparatyvistas K. Būga, iškiliausias lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas ir normintojas J. Jablonskis. Turbūt didžiausią įtaką A. Saliui padarė jau tada pasaulyje išgarsėjčs K. Būga, kuris veikiausiai ir bus lėmęs tai, kad po dvejų studijų metų Kaune jam buvo sudarytos sąlygos išvykti studijuoti į Leipcigą, kur tuo metu dirbo pasaulinio garso lituanistas ir baltistas J. Gerulis, tapęs A. Salio moksliniu vadovu. Turėdamas tokį vadovą, A. Salys 1929 m. baigia ir apgina daktaro disertaciją "Die žemaitischen Mundarten: Geschichte des žemaitischen Sprachgebietes". Ši disertacija ypač reikšminga tuo, kad joje pirmą kartą lituanistikoje taip pagrįstai ir išsamiai ištyrinėta žemaičių tarmių istorija nuo seniausių laikų, plačiau pasinaudota kryžiuočių ordino kronikomis ir kitais senovės dokumentais. [Iš teksto, p. 20].