Antano Salio nuopelnai lituanistikai
LTVienas iš didžiųjų tarpukario lietuvių kalbininkų Antanas Salys gimė 1902 m. Reketėje, Salantų vls. Tėvai - valstiečiai. Mokėsi Salantų pradinėje mokykloje ir Telšių gimnazijoje, kuria baigęs įstojo į Kauno universitetą. Čia studijavo lietuvių ir lyginamąją indoeuropiečių kalbotyrą. Bendravo su K. Būga, buvo jo žodyno redakcijos sekretorius. Klausė K. Būgos, J. Jablonskio, A. Senno, F. Brenderio paskaitų. Būgai mirus, 1925 m. kartu su P. Skardžiumi išvyko tęsti studijų į Leipcigą. Pasirinko baltistiką, šalutine specialybe - slavistiką ir lyginamąją indoeuropiečių kalbotyrą. Doktorata apgyne 1929 m. [...] Daugiausia A. Salys nusipelnė lietuvių dialektologijai. Dirbti toje srityje jį paragino K. Būga. Ypač daug tyrė gimtąją žemaičių tarmę. Pėsčias apkeliavo didelę jos ploto dalį, rinko duomenis ir iš kitų Lietuvos vietų, tikslino tarmių tibas. Naudojosi anketiniu duomenų kaupimo būdu. 1935 m. hektografu buvo išleistas jo paskaitų (pagal J. Laboko užrašus) konspektas "Lietuvių kalbos tarmės". Tai iki tol išsamiausias ir tobuliausias mūsų tarmių aprašymas. Antrasis papildytas leidimas pasirodė 1946 m. Tiubingene, o visai naujas variantas - Lietuvių enciklopedijos XV tome (1968 m.). A. Salys sudarė lietuvių tarmių žemėlapį, pridėtą prie paskaitų konspekto ir straipsnio "Archivum Philologicum" IV tome. [Iš teksto, p. 8-9].
ENOne of the most outstanding Lithuanian linguists of the period between World Wars I and II is Antanas Salys, who made a substantial contribution to Lithuanian dialectology. His monograph ”The Lithuanian dialects” (Lietuvių kalbos tarmės) remains one of the most exhaustive and brilliant studies of the Lithuanian dialects. He is the author of the first map of the dialects. A. Salys also countribut to historical dialectology, especially by his studies of the Žemaičiai (Samogitian) extralinguistic situation in the 13-16th centuries. His works of dialectology are concerned with both historical grammar and phonology. The scholar may be rightly considered the father of modern phonology in Lithuania. The other spheres in which A. Salys excelled were lexicology and lexicography. Together with A. Senn, he compiled the 3rd and 4th volumes of a major dictionary "Dictionary of written Lithuanian" (Worterbuch der litauischen Schriftsprache), where he admitted words and phrases of the so-called country Lithuanian, especially the vocabulary of the Žemaičiai dialect, and systematized Lithuanian accentuation. Unfortunately, he had no time left to compile a historical dictionary of the Lithuanian language - a dictionary he had promised to write. In this dictionary A. Salys had intended to interpret the neologisms of the end of the 19th and the beginning of the 20th centuries. Many such neologisms were often confused with old Lithuanian words and were even included in etymological dictionaries. A. Salys is also known for his studies in onomastics as well as for his investigations of the old Baltic tribes and their language.His attempts to standardize and improve Standard Lithuanian deserve special mention. He is the author of many neologisms which later became part of Standard Lithuanian. With the publication of the four volumes of his works 1979-1992, linguists now have access to the scholar’s scientific and practical works which present great value and interest to modern linguistics.
