LTLietuvių spaudos draudimo istorija nuodugniai išnagrinėta V. Merkio, A. Tylos, R. Vėbros ir kitų istorikų. Išleista spaudos draudimo panaikinimo byla, tačiau žemesnių carinės valdžios instancijų, formavusių "viršūnių" politiką, skelbtų dokumentų minėtu klausimu beveik neturime. 1879-1882 m. buvo svarstomi įvairūs Rusijos imperijos vidaus politikos klausimai, tarp jų ir lietuvių spaudos draudimas. 1884 m. pradžioje vidaus reikalų ministras prašė Vilniaus generalgubernatoriaus ištirti, ar lietuvių spaudos draudimas duoda laukiamų rezultatų. 1884.III.18(6) generalgubernatorius kreipėsi į Vilniaus švietimo apygardos globėją N. Sergijevskį, kad jis parengtų rusiško alfabeto taikymo lietuviškiems leidiniams rezultatų išvadas. Toje byloje yra ir atsakymo juodraštis. Atrodo, kad ši N.Sergijevskio nuomonė didžia dalimi lėmė tolesnį lietuvių spaudos draudimą ir persekiojimą. Skelbiamas Vilniaus švietimo apygardos globėjo atsakymas dėl lietuvių spaudos draudimo yra ne minėtas juodraštis, bet mašinraščio nuorašas, saugomas Lietuvos valstybiniame istorijos archyve, Vilniaus švietimo apygardos valdybos fonde (LVIA. F. 567. Ap. 1. B. 120. L. 37-49). Dokumentas liudija, kad caro pareigūnai visiškai nesiskaitė su lietuvių tauta, ignoravo jos gyvybinius interesus. N. Sergijevskis svarbiausia lietuvių spaudos draudimo nepasisekimo priežastimi per pirmąjį dvidešimtmetį laikė vyskupo M. Valančiaus ir kunigų pasipriešinimą [p. 410].
ENThe paper of April, 1884 by the Government official in charge of education in Vilnius district to the Governor-General of Vilnius discusses the real possibilities for putting into practice the orders of 1864 by the Governor General Muravjov and the mistakes made in that work. Much attention is given for the question of special measures that could be taken to decrease the influence of Catholic priests in the sphere of public education.