Vilniaus Romos katalikų dvasinės akademijos įkūrimas

LTKatalikų Bažnyčią Rusijos valdžia laikė didžiausiu rusinimo politikos stabdžiu. Nuo santykių su Bažnyčios hierarchais turėjo priklausyti valdžios politikos poveikis žmonėms. Be to, Katalikų Bažnyčia buvo vienintelė išlikusi LDK visuomenės struktūra, kuri palaikė ryšį su Europa. Romos popiežius ir katalikiškoji Europos dalis tramdė imperijos viršūnes nuo drastiškų sprendimų. Tikėjimas XIX a. tampa vienu iš pagrindinių žmogaus savimonės ir egzistencinės būties elementų, todėl daug Rusijos politikų ieškojo būdų, kaip pajungti Katalikų Bažnyčią ir ją patraukti į savo pusę [p. 64].

ENThe article presents a survey of political and cultural conditions under which the establishment of the Roman Catholic Seminary took place in Vilnius; the attitude of the Russian rule to ward the Catholic Church is also taken in to consideration. During the period of the uprising in 1830-1831 and afterwards the heads of the empire felt an urge to search for measures and apply them with the aim of preventing any possible uprisings in the former territory of the GDL. Among their key objectives was neutralization of the gentry of GDL and gaining priests' support for their policy. Therefore Russian rulers supposed that the alumni of the newly established seminary should be loyal to the spirit of the empire and submissive to the Russian order. Their ideas contradicted the expectations of the Vilnius bishopric hierarchy to educate priests who would never deviating from regulations of the church and be prone to any deceptions and enticements of the Russian government. It has been proved that the Bishop of Vilnius A. Klongevičius played the main role in the foundation of the seminary. He and the rector A. Osinskis (Osiński) saw to that the new seminary should preserve the same goals as those sought by the first Vilnius Academy founded there earlier (1578) by the Jesuits.