Vokiškos kilmės drabužių ir apavo pavadinimai lietuvių kalboje

LTSu germanų gentimis baltai susidūrė jau prieš mūsų erą. Patys seniausi buvo rytų germanų ir prūsų kontaktai, palikę tam tikrų pėdsakų prūsų kalbos leksikoje. Į lietuvių kalbą pirmieji skoliniai iš vokiečių kalbos atėjo, matyt, XII-XIV a. Tuo metu į Lietuvą atvyko nemaža vokiečių pirklių, amatininkų. Kai kurie oficialūs raštai buvo pradėti rašyti ne tik lotyniškai ar kanceliarine slavų, bet ir vokiečių kalba. O XVI-XVII a., reformacijos idėjoms pasiekus Lietuvą, Kauno, Kėdainių, Biržų liuteronų bažnyčiose buvo imta laikyti vokiškas pamaldas, vokiečių kalba dėstoma kai kuriose mokyklose. Į lietuvių kalbą pradėtos versti vokiečių autorių religinio turinio knygos. Visa tai negalėjo nedaryti įtakos lietuvių kalbai. Stiprų vokiečių kalbos poveikį patyrė tų Lietuvos vietų gyventojai, kurie palaikė glaudžius ryšius su vokiečių kolonizuota Rytų Prūsija. Ypač didelė vokiečių kalbos įtaka jaučiama šio vėliau visiškai germanizuoto krašto lietuvių kalboje. [...] Labiausiai lietuvių kalboje paplito germanizmai, susiję su įvairiais amatais, žemės ūkiu, namų apyvoka. Nemažai yra ir vokiųkos kilmės drabužių bei apavo pavadinimų. Tai nenuostabu, juk drabužiai ir apavas - viena iš tų realijų, kurios ypač atspindi tautų ryšius, jų materialinę kultūrą. Drabužių ir apavo pavadinimai yra nepaprastai judrūs: jie keliauja iš vienos kalbos į kitą dažniau nei kiti žodžiai. Indoeuropiečių kalbos neturi bendrų senesnių šių realijų pavadinimų. Taigi į lietuvių kalbą iš vokiečių kalbos - kartais tiesiogiai, kartais per kitas kalbas - atėjo daugelis tokio tipo skolinių. Savo ruožtu iš lietuvių drabužių ir apavo pavadinimus skolinosi ir kitos tautos, tarp jų ir vokiečiai.Toliau pateikiami vokiškos kilmės drabužių ir apavo pavadinimai buvo renkami iš įvairių šaltinių. Daugiausiai remtasi jau minėtu K. Alminauskio veikalu ir Lietuvių kalbos žodynu (LKŽ), jo kartoteka. [Iš teksto, p. 100-101].